Aistės Blandės knyga ,,Deguonies kaukė mokyklai"

Didžiausio dėmesio susitikimo metu sulaukė „Deguonies kaukė mokyklai“. Mokytojai šią knygą priėmė labai šiltai ir gana vieningai įvardijo kaip reikalingą, praktišką bei vertingą kasdienėje pedagoginėje veikloje. Diskusijos metu ne kartą nuskambėjo mintis, kad ši knyga nėra skirta tik vienkartiniam perskaitymui. Tai leidinys, prie kurio norisi grįžti konkrečiose situacijose: prieš tėvų susirinkimą, ruošiantis jautresniam pokalbiui, rašant laišką ar ieškant tinkamos formuluotės sudėtingesniame bendravime. Mokytojai pastebėjo, kad knygoje jaučiama aiški struktūra, nuosekliai išdėstyta informacija ir malonus paprastumas. Joje nereikia klaidžioti po sudėtingas teorijas - mintys pateikiamos aiškiai, suprantamai ir, svarbiausia, pritaikomai.

Knyga, prie kurios norisi grįžti

Viena labiausiai aptartų knygos dalių tapo laiškų ir žinučių pavyzdžiai. Mokytojai pabrėžė, kad tokie konkretūs, dalykiški ir etiški formuluočių pavyzdžiai realiai padeda kasdienybėje. Jautriose situacijose mokytojui ne visada lengva greitai rasti tinkamus žodžius. Todėl galimybė atsiremti į aiškų pavyzdį suteikia daugiau saugumo, padeda išlaikyti ramų toną, profesionalumą ir pagarbų santykį su tėvais. Diskusijoje nuskambėjo ir labai praktiška mintis: kalbantis su tėvais ar aiškinant tam tikras situacijas, galima remtis ne tik bendru pasakymu „psichologai teigia“, bet ir įvardyti konkretų šaltinį. Pavyzdžiui, pasak Blandės, tam tikroje situacijoje rekomenduojama viena ar kita reakcija. Toks rėmimasis šaltiniu mokytojui suteikia daugiau tvirtumo ir pasitikėjimo savo žodžiais.

Laiškai, kurie padeda išlaikyti profesionalumą

Kalbėdami apie knygos turinį, mokytojai išskyrė ir adaptacinių laikotarpių temą. Ji buvo įvardyta kaip itin reikalinga – ne tik informuojanti, bet ir raminanti. Mokytojo kasdienybėje pasitaiko situacijų, kai klasėje vykstantys procesai gali kelti nerimą: mokiniai sunkiau prisitaiko, kyla įtampų, reikia daugiau laiko susitarimams ar santykiams kurti. Knygoje pateiktos mintys primena, kad tai dažnai yra natūrali proceso dalis, o ne mokytojo klaida ar nesėkmė.

Toks požiūris leidžia į kasdienes situacijas pažvelgti ramiau ir su didesniu pasitikėjimu.

Adaptaciniai laikotarpiai: ne klaida, o procesas

Ypač stipriai mokytojams įstrigo pats knygos pavadinimas. Viena mokytoja diskusijoje pasidalijo, kad ilgai galvojo, kodėl knyga pavadinta būtent „Deguonies kaukė mokyklai“, kol suprato labai paprastą, bet svarbią žinutę: pirmiausia mokytojas turi pasirūpinti savimi, o tik tada gali padėti mokiniams ir jų tėvams. Kaip ir lėktuve – deguonies kaukę pirmiausia užsidedi sau. Ši metafora tapo viena stipriausių visos knygos ašių. Ji primena, kad mokytojo savijauta nėra antraeilis dalykas. Nuo jos priklauso ir klasės atmosfera, ir santykis su mokiniais, ir gebėjimas ramiai reaguoti į sudėtingas situacijas. Neatsitiktinai mokytojams įstrigo ir knygoje išsakyta mintis: „Klaidos yra neatsiejama kasdienybės dalis.“ Paprasta, tačiau labai reikalinga žinutė, padedanti į pedagoginę kasdienybę žvelgti su daugiau atlaidumo sau.

„Deguonies kaukė“ pirmiausia sau

Diskusijos metu buvo pastebėta, kad viena didžiausių knygos stiprybių – joje nėra kuriama priešprieša tarp mokytojų ir tėvų. Priešingai, išlaikomas balansas, leidžiantis ne ieškoti kaltųjų, o kurti santykį. Dėl šios priežasties nuskambėjo mintis, kad šią knygą verta skaityti ne tik mokytojams, bet ir tėvams, auginantiems mokyklinio amžiaus vaikus. Ji padeda geriau suprasti, kaip svarbu kalbėtis, bendradarbiauti ir ieškoti sprendimų, o ne stovėti skirtingose pusėse. Viena mokytoja pasidalijo ir prasminga kolegės praktika. Trišalių pokalbių metu tėvams kartais pasiūloma paskaityti konkrečią knygą, susijusią su jų vaiko situacija ar auklėjimo klausimais. Dažnai tėvai iš tiesų perskaito, o kito susitikimo metu kartu aptariamos įžvalgos. Tokia praktika buvo įvardyta kaip galinti sustiprinti mokytojo ir tėvų bendradarbiavimą.

Knyga ne tik mokytojams, bet ir tėvams

Nors knyga sulaukė daug teigiamų atsiliepimų, diskusijoje buvo ir kritinių pastebėjimų. Kai kuriems mokytojams pritrūko daugiau konkrečių pavyzdžių ar pačios autorės patirčių – situacijų, kaip ji pati elgėsi vienoje ar kitoje sudėtingoje situacijoje. Vis dėlto kartu buvo iškelta mintis, kad galbūt knyga sąmoningai parašyta nuasmenintai. Tokiu būdu kiekvienas skaitytojas gali ją prisitaikyti sau, ne lyginti savo patirties su autorės, o ieškoti sau tinkamiausių sprendimų. Taip pat pastebėta, kad kai kuriose vietose galėtų būti daugiau teorinio pagrindimo, kuris dar labiau sustiprintų pateikiamas idėjas. Tačiau dauguma sutiko, kad šios knygos stiprybė yra būtent jos praktiškumas, aiškumas ir lengvas pritaikomumas mokytojo kasdienybėje. Daugiausia diskusijų sukėlė skyrius apie pasitikėjimo kūrimą su tėvais. Kai kuriems mokytojams klausimas „Ką man daryti, kad manimi pasitikėtumėte?“ pasirodė per stiprus, netgi primenantis tam tikrą nusileidimą ar nusižeminimą tėvams. Buvo svarstoma, ar tokia formuluotė neturėtų būti švelnesnė, kad išlaikytų profesinį mokytojo orumą.

Kritika: norėjosi daugiau autorės patirties

Apibendrindami pokalbį, mokytojai ne kartą šią knygą pavadino „mokytojo biblija“. Šiek tiek juokaujant, tačiau su labai aiškia mintimi – tai knyga, kurią verta turėti savo lentynoje. Ji padeda susidėlioti mintis, suteikia pastiprinimo, primena apie mokytojo savivertę ir siūlo konkrečius įrankius kasdienėms situacijoms. Net nuskambėjo mintis, kad tokia knyga galėtų būti dovanojama kiekvienam pradedančiam mokytojui baigus studijas ar pradėjus dirbti mokykloje.

„Mokytojo biblija“ - su šypsena

David Yeager knyga „10 to 25“

Antroji skaityta knyga – David Yeager „10 to 25“ – nukėlė diskusiją į kitą temą. Ji leido pažvelgti į jauną žmogų iš mokslinių tyrimų perspektyvos. Autorius savo knygoje aiškina, kaip mąsto jauni žmonės nuo dešimties iki dvidešimt penkerių metų ir kas iš tiesų juos motyvuoja. Knyga padeda suprasti, kad dažnai problema nėra motyvacijos stoka. Problema gali slypėti tame, kaip su jaunu žmogumi kalbama. Joje aiškiai išryškinama, kad paaugliams ir jauniems suaugusiesiems itin svarbu jaustis gerbiamiems, matomiems ir vertinamiems. Būtent tai tampa pagrindu jų įsitraukimui, norui bendradarbiauti ir augti. Nors apie šią knygą susitikime pasisakymų buvo mažiau, mokytojai sutiko, kad ji ypač vertinga dirbantiems su vyresniais mokiniais: dalykų mokytojams, gimnazijų pedagogams, dėstytojams. Tai knyga, kuri leidžia ne tik geriau suprasti jauną žmogų, bet ir peržiūrėti savo bendravimo būdus. Ji kviečia įsivertinti, kurios mokytojo frazės kuria ryšį, o kurios gali jį nutraukti. Kur pokalbyje atsiranda pagarba, o kur – kontrolė. Kur mokinys jaučiasi matomas, o kur tik vertinamas.