Žodis „mokytoja" Anai Pipilevičienei visada asocijavosi su švelnumu, rūpestingumu, jautrumu. Apie šią profesiją ji svajojo nuo pat vaikystės - būdama pirmokė, grįžusi iš mokyklos susodindavo savo žaislinius meškiukus ir lėles, o ant rudos kambario spintos balta kreida piešdavo ir „mokydavo" savo žaislinius vaikus. „Tas jausmas liko iki šios minutės", - sako ji. Pati turėjusi labai šiltą mokytoją, o darželio taip ir nepažinojusi, nes ją prižiūrėjo močiutė, - galbūt todėl į pradinių klasių mokytojas ir traukė labiausiai.

Baigusi mokyklą, gyvenimas kurį laiką vedė kitais keliais - teko rinktis kitas dvi profesijas. Tačiau atsiradus galimybei padirbėti darželyje mokytojos padėjėja, Ana suprato: tai jos svajonė, tai jos pašaukimas - būti ikimokyklinukų, pačių mažiausiųjų, mokytoja. Taip ir atsidūrė darželyje, kurį pati vadina „pačia mažiausiąja, bet svarbiausia įstaiga" - juk čia auga ir būsimos mokytojos, ir teisininkai, ir gydytojai. „Kaip svarbu nuo mažens duoti pradmenis - meilės Lietuvai, pasauliui, vienas kitam. Man atrodo, nuo to viskas ir prasideda", - sako ji.

Šiandien Ana dalijasi savo patirtimi ir kartu su komanda kuria tokią ugdymo aplinką, kurioje viso darželio vaikams gera augti. Labiausiai ją džiugina tai, kad visos mokytojos yra skirtingos - kiekviena į ugdymą atsineša savo stiprybes, tačiau visas jas vienija vienas tikslas: kad kiekvienas vaikas drąsiai tyrinėtų pasaulį, klaustų, atrastų ir augtų.

Save kaip mokytoją Ana apibūdina paprastai - stengiasi jausti vaiką, matyti jo poreikius ir padaryti taip, kad jis būtų laimingas.

Bendras tikslas su savo komanda

Vienais metais Anai teko dirbti su labai aktyvia, net kitų mokytojų truputį „bijoma" vaikų grupe - pirmosios savaitės buvo sunkios, vaikai bėgo, šaukė, mušėsi. Būdama pasakų mylėtoja, Ana nusprendė dieną pradėti nuo knygų - atsisėdo ant kilimo, pasikvietė vaikus ir pradėjo skaityti garsiai, su intonacija, rodydama paveikslėlius ir įtraukdama juos į pokalbį. Po mėnesio visi devyniolika grupės vaikų rytais patys atsisėsdavo ant kilimo ir laukdavo naujos istorijos.

Norėdama žengti dar toliau, vieną vasarą socialiniame tinkle Ana pamatė rankų darbo nertą rausvą musę ir nusprendė - ji keliaus pas vaikus į namus, o tėveliai bei seneliai kartu su vaikais skaitys jai pasakas. Taip gimė Musė Zuzė. Šeimos siųsdavo nuotraukas, kaip skaito, o per metus kartu su tėveliais ir darželyje Musei Zuzei buvo perskaitytos net 232 pasakos.

Vėliau Ana paprašė senelių pasekti Musei Zuzei ir savo anūkams mėgstamiausią vaikystės pasaką bei užrašyti ją specialiame bloknote - taip išleista tikra, Martyno Mažvydo bibliotekoje registruota knyga „Močiutė papasakok, seneli papasakok". Vyko ir knygos pristatymas, kuriame seneliai su vaikais vaidino, dainavo, o kiekvienas vaikas tapo savo senelių pasakos herojumi. Knyga pasirodė ir knygynuose. Iš šio projekto „Ar šiuolaikiniam vaikui pasaka vis dar įdomi?" vėliau gimė dar dvi knygos - „Pasakomatika" ir „Pasakopolis", kuriose šeimos ir vaikai kūrė dar negirdėtas pasakas.

Musė Zuzė ir knyga, kurią skaitė seneliai

Fėjos namelis ir ugdymas be sienų

Ana prisipažįsta turinti silpnybę - ugdymą be sienų. Kartą vaikai su mokytojomis nuvyko į miško pakraštį, kur stovėjo paprastas medinis tetos sodo namelis, pavadintas Fėjos nameliu - diena buvo suplanuota rinkti gauromečio arbatai. Iš viso plano išsipildė vos apie dvidešimt procentų: vaikai, išlipę iš autobuso, iš karto puolė prie sliekų, sraigių ir vabaliukų, o paskui bėgiojo ir leidosi nuo nušienauto kalniuko. Gaurometį galiausiai surinko, iš enciklopedijos perskaitė, kuo ši arbata naudinga, jį fermentavo, o po to vaikai ja vaišino tėvelius ir senelius.

Nė karto nekilo mintis palikti mokyklos

Nors iššūkių netrūksta, minties palikti mokyklą Anai niekada nekilo - joje ji jaučiasi gerai ir savo vietoje. Skaudžiausi būna tie momentai, kai atsiranda situacija, kurią reikia išspręsti, o supranti, kad vienam žmogui tai tiesiog neįmanoma. Vis dėlto ji tiki, kad viskas, kas daroma, daroma į gera.

Vaikų akys ir raštelis „myliu tave"

Metų pabaigoje Ana kiekvienam savo mokiniui parašė po trumpą laiškelį ir suprato - nebuvo nė vieno vaiko, apie kurį neturėtų ko parašyti. Viena istorija jai iki šiol kelia juoką: per savo gimtadienį ji paprašė berniuko nufotografuoti ją prie gražaus stalo. Šis, fotografuodamas, sakė: „O, kaip gražu! Labai gražu!" - tačiau nuotraukoje matėsi tik jos kojos. Tą nuotrauką ji saugo iki šiol.

Apie pašaukimą ir mitus

Kad pasirinko tinkamą profesiją, Ana suprato pamačiusi vaikų akis - kai mažos rankytės pribėga apkabinti, kai išgirsti žodį „myliu", kai vaikai sukuria apie tave eilėraštį ar dvejų metų vaikas sudainuoja „Su gimimo diena". Neseniai vartydama savo albumą ji rado seną nuotrauką, o šalia jos - mažą raštelį: „Ana, myliu tave. Nepamiršk manęs. Dangė." „Net dabar apie tai kalbant - ašaros akyse", - sako mokytoja. Motyvuoja ir tėvelių parašytos refleksijos, patvirtinančios, kad keliaujama teisingu keliu.

Kiekvienas vaikas - atskira istorija

Patarimas sau ir kolegoms

Sau, tik pradėjusiai dirbti mokykloje, Ana šiandien pasakytų trumpai: „Džiaukis atradimais kartu su pačiais mažiausiais."

Mokytojui, kuris jaučiasi pavargęs ar svarsto palikti profesiją, ji sako, kad tai visiškai normalu - pavargsta visi, ir mokytojai, ir gydytojai, ir vadybininkai. „Tiesiog pasiimkite atostogų. Nuvažiuokite prie jūros, į SPA ar bet kur, kur gera. Kartais tiesiog reikia truputį laiko sau. Nepamirškite mylėti ir savęs", - pataria ji.

Pasak Anos, jeigu žmogus turi pašaukimą, jam viskas įmanoma - o jeigu būti su vaikais sunku, tuomet sunku bus ir šioje profesijoje.

Įdomu!

Kava ar arbata?

Popierius.

Popierius ar ekranas?

Kava.

Mėgstamiausia mokytojo frazė?

„Močiute papasakok, seneli papasakok".

Knyga, kurią rekomenduotumėte kiekvienam?

Jūs esate mano nuostabiausi vaikai.

Vienas IKT įrankis, be kurio jau neįsivaizduojate darbo?

Canva.

Viena mokytojo savybė, kuri svarbiausia?

Nuoširdumas.

Vaikai turbūt nežino, kad balos mane džiugina ne mažiau nei juos.

Jei nebūtumėte mokytoja, kuo būtumėte?

Būčiau Muse Zuze - keliaučiau iš namų į namus ir kviesčiau vaikus atrasti pasakų pasaulį.

Vienas dalykas, kurio mokiniai apie jus nežino?

Facebook: Ana Pipilevičienė

El. p.: pipileviciene@gmail.com

Mokytojų klubo veiklą vykdo L. Loginovienė ir M. Gaveniauskė.

Individualios veiklos nr. 1178080

El. p.: mokytojuklubas.info@gmail.com

Prekių pirkimo - pardavimo taisykles

Privatumo politika