Ar fizinis aktyvumas gali padėti vaikui, kuriam sunku suvaldyti savo elgesį klasėje?
Šaltinis: Stanionis, D., Požėrienė, J., Mačėnaitė, O., ir Slapšytė, U. (2026). Elgesio sunkumų turinčių vaikų socialinių įgūdžių ugdymas fizinės veiklos grupėje. Pedagogika, 161(1), 67–90.
Mokytojai ir tėvai, auginantys elgesio sunkumų turinčius vaikus, dažnai jaučiasi bejėgiai: tradicinės priemonės neveikia, o vaikas vis tiek sunkiai susitvarko su savimi, sunkiai susidraugauja, sunkiai laikosi taisyklių. Lietuvos sporto universiteto mokslininkai nusprendė patikrinti, ar kryptinga, sisteminga sportinė veikla gali tapti realia pagalba – ir pusę metų stebėjo, kas vyksta, kai tokie vaikai reguliariai sportuoja grupėje.
Įvadas
Tyrėjai pusę metų stebėjo fizinės veiklos grupę, kurioje dalyvavo elgesio sunkumų turintys pradinio ugdymo ir progimnazijos amžiaus vaikai. Po šio laikotarpio buvo apklausti 5 pedagogai ir 10 tėvų, kurie stebėjo vaikų elgesio ir socialinių įgūdžių pokyčius. Su jais atlikti išsamūs interviu – klausta apie palankią aplinką vaikų socialiniams įgūdžiams ugdyti, kylančias problemas ir konkrečiai apie tai, ką pastebėjo dalyvaudami ar stebėdami fizinės veiklos grupę.
Kas buvo tirta?
Vaikai pasijuto svarbūs. Ir pedagogai, ir tėvai pastebėjo, kad grupėje vaikai pirmą kartą pajuto, jog yra reikalingi ir vertinami – ne tik sau, bet ir kitiems grupės nariams.
Pagerėjo atsakomybės jausmas. Vaikai pradėjo laiku ateiti į užsiėmimus, atsakingai juose dalyvauti ir suprato, kad nuo jų dalyvavimo priklauso ir bendras grupės rezultatas.
Pradėjo geriau laikytis taisyklių. Pedagogai pastebėjo, kad vaikai, kuriems anksčiau taisyklės buvo sunkiai priimtinos, sportinėje veikloje pamažu pradėjo jų laikytis – tai tapo alternatyva anksčiau būdingam netinkamam elgesiui.
Pagerėjo tarpasmeniniai santykiai. Tiek tėvai, tiek pedagogai fiksavo aiškų pagerėjimą santykiuose – tiek tarp pačių vaikų, tiek tarp vaiko ir mokytojo.
Vaikai geriau pažino save. Grupėje vaikai turėjo galimybę pažvelgti į save iš šalies, analizuoti savo elgesį ir mokytis apie save kalbėti. Tėvai tai vadino savotišku „ėjimu į save".
Grupė kūrė saugumo jausmą. Tėvai pabrėžė, kad vaikai grupėje jautėsi saugūs ir nebijojo būti savimi – iš dalies todėl, kad grupėje susirinko panašių sunkumų turintys vaikai, kuriuos vienijo bendri interesai.
Susirado tikrų draugų. Fizinė veikla tapo vieta, kur vaikai užmezgė draugystes, kurios, tėvų teigimu, buvo autentiškos ir patvarios.
Ką jie nustatė?
Kartu su teigiamais rezultatais, tyrimas atskleidė ir realias kliūtis:
Pedagogai nurodė specialistų (pvz., psichologų) trūkumą mokyklose, lėšų stoką įvairioms veikloms organizuoti ir kai kurių tėvų nenorą įsitraukti į vaiko socialinių įgūdžių ugdymo procesą.
Tėvai pastebėjo bendruomenės susikalbėjimo trūkumą, glaudaus kontakto su mokytojais stoką, taip pat kai kurių pedagogų žinių ir kantrybės stygių dirbant su tokiais vaikais.
Abi grupės sutarė, kad didžiausia kliūtis ilgalaikiam sportinės veiklos tęstinumui – trūksta finansavimo, trūksta trenerių, norinčių dirbti būtent su elgesio sunkumų turinčiais vaikais, o pedagogai dažnai neturi galimybės ar noro skirti papildomo laiko po pamokų.
Kokias problemas atskleidė tyrimas?
Elgesio sunkumų turintys vaikai dažnai stokoja socialinių įgūdžių, reikalingų priimti tinkamus sprendimus, valdyti emocijas, bendrauti ir bendradarbiauti.
Fizinė veikla sudaro palankias sąlygas šiuos įgūdžius ugdytis – vaikai fizinės veiklos metu mokosi socialiai priimtino elgesio, kuria kultūringus santykius su bendraamžiais ir mokosi prisiimti atsakomybę.
Sisteminga, reguliari fizinės veiklos grupė yra patikima ir efektyvi priemonė ugdant tris socialinių įgūdžių sritis: santykį su savimi, santykius su kitais žmonėmis ir santykį su veikla.
Sėkmė priklauso ne tik nuo pačios veiklos, bet ir nuo to, ar visa bendruomenė – mokytojai, tėvai ir mokyklos administracija – glaudžiai bendradarbiauja ir kartu ieško sprendimų.
Išvados
Mokykloms rekomenduojama plėtoti sistemingas, ilgalaikes (o ne trumpalaikes ir vienkartines) fizines veiklas, skirtas būtent elgesio sunkumų turintiems vaikams.
Svarbu užtikrinti, kad sprendimai dėl tokių vaikų socialinių įgūdžių ugdymo būtų priimami bendru sutarimu – dalijantis atsakomybe tarp pedagogų, tėvų ir mokyklos administracijos.
Rekomenduojama stiprinti pedagogų kompetenciją dirbti su tokiais vaikais bei ieškoti būdų pritraukti daugiau pagalbos mokiniui specialistų.
Tėvams siūloma aktyviau įsitraukti į ugdymo procesą – domėtis kylančiomis problemomis, bendradarbiauti su pedagogais ir prisidėti prie veiklų organizavimo (pvz., ieškant rėmėjų ar lėšų).
Autoriai pabrėžia, kad tokia veikla vaikams naudinga ne tik trumpuoju laikotarpiu – ji gali tapti geros patirties praktika, jei mokykla ir bendruomenė sugeba užtikrinti jos tęstinumą.
Autorių rekomendacijos
Mokytojų klubo veiklą vykdo L. Loginovienė ir M. Gaveniauskė.
Individualios veiklos nr. 1178080
El. p.: mokytojuklubas.info@gmail.com