Šaltinis: O'Hare, L., Stark, P., Cockerill, M., Lloyd, K., McConnellogue, S., Gildea, A., Biggart, A., Bower, C., ir Connolly, P. (2023). Comparing the effectiveness of two reciprocal reading comprehension interventions for primary school pupils in disadvantaged schools. British Journal of Educational Psychology, 93, 1123–1145.

Mokytojai dažnai susiduria su dilema: ar naujos skaitymo strategijos mokyti visą klasę iš karto, ar sutelkti dėmesį į mažą grupelę mokinių, kuriems labiausiai reikia pagalbos? Jungtinės Karalystės mokslininkai, vadovaujami Liam O'Hare, patikrino būtent šį klausimą – jie tą pačią mokymo programą (tiksliau skaitymo strategiją) įgyvendino dviem skirtingais būdais ir palygino rezultatus.

Įvadas

Tirta programa vadinasi FFT Literacy „Reciprocal Reading" (abipusio skaitymo). Tai konkreti, iš anksto parengta mokymo priemonė su aiškia struktūra:

• Tai visų pirma mokytojų kvalifikacijos kėlimo programa. Mokytojai ir mokytojų padėjėjai gauna 2 dienų mokymus ne mokykloje.

• Mokymų metu mokytojai išmoksta, kaip mokyti mokinius keturių skaitymo strategijų: numatyti (kas bus toliau tekste), išsiaiškinti (nesuprantamus žodžius), klausti (klausimus apie tekstą) ir apibendrinti (perskaitytą tekstą).

• Svarbus šios konkrečios programos bruožas: visi mokiniai grupėje mokosi taikyti visas keturias strategijas kartu, o ne taip, kaip kitose panašiose programose, kur vienas mokinys grupėje atlieka „numatytojo" vaidmenį, kitas – „aiškintojo" ir pan.

• FFT taip pat teikia tęstinę pagalbą – organizacijos atstovai lankosi mokyklose, stebi, kaip mokytojai taiko metodą, ir pataria, kaip jį geriau įtvirtinti kasdienėje praktikoje.

Kokia tai programa?

Tai buvo ne vienas eksperimentas su viena mokinių grupe, o du atskiri, bet lygiagrečiai vykdyti tyrimai tose pačiose 98 Anglijos mokyklose, kuriose mokosi daug socialiai remtinų šeimų vaikų. Kiekviename tyrime dalyvavo skirtingi mokiniai:

• Pirmas tyrimas – visos klasės. Joje dalyvavo 4 klasės (8–9 metų) mokiniai. Visa klasė kartu mokėsi keturių abipusio skaitymo strategijų.

• Antras tyrimas – tikslinės grupelės. Joje dalyvavo 5–6 klasių (9–11 metų) mokiniai, kurie gerai atpažįsta žodžius, bet sunkiai supranta skaitomą tekstą. Šie mokiniai buvo atrinkti mokytojų ir mokomi mažomis, maždaug šešių mokinių grupelėmis.

Abiejų tyrimų mokytojai gavo tą pačią kvalifikacijos kėlimo programą prieš pradėdami dirbti su mokiniais.

Kas buvo tirta?

Tikslinės grupelės tyrimas davė aiškų, patikimą teigiamą rezultatą. Mokiniai, dalyvavę mažose tikslinėse grupelėse, pagerino tiek bendrą skaitymo gebėjimą, tiek konkrečiai teksto supratimą.

Visos klasės tyrimas reikšmingo poveikio nedavė. Nei bendram skaitymui, nei teksto supratimui visos klasės versija patikimo pagerėjimo neparodė.

Papildomai: tikslinės grupelės tyrimas taip pat pagerino mokinių skaitymo tikslumą ir jų gebėjimą sąmoningai taikyti skaitymo strategijas. Visos klasės tyrimas davė vieną teigiamą rezultatą – pagerėjo mokinių gebėjimas sąmoningai taikyti strategijas, tačiau skaitymo tikslumui poveikio neturėjo.

Socialiai remtiniems mokiniams programa buvo naudingesnė. Kai tyrėjai atskirai pažiūrėjo į mokinius, gaunančius nemokamą mokyklinį maitinimą (tai naudojama kaip nepritekliaus rodiklis), paaiškėjo, kad:

• tikslinės grupelės versija šiems mokiniams padėjo dar labiau nei visai mokinių grupei;

• net ir visos klasės versija šiems mokiniams davė nedidelį, bet realų teigiamą poveikį bendram skaitymui, nors likusiems mokiniams ji jokio poveikio neturėjo.

Ką jie nustatė?

• Ta pati, teoriškai ir moksliniais įrodymais pagrįsta mokymo programa gali duoti labai skirtingus rezultatus priklausomai nuo to, kaip ji įgyvendinama – ne tik nuo to, kas joje mokoma.

• Tikslinės grupelės tyrimas davė nuoseklius, patikimus teigiamus rezultatus, o visos klasės versija – ne. Tai svarbu, nes Jungtinėje Karalystėje apskritai nedaug griežtai ištirtų skaitymo programų parodo reikšmingą poveikį.

• Tikslinis šios programos taikymas gali būti ypač naudingas kaip papildoma pagalba tiems mokiniams, kuriems bendra, visai klasei skirta mokymo programa nepadeda pakankamai.

• Programos nauda buvo didesnė socialiai remtiniems mokiniams – tiek tikslinės grupelės, tiek (mažesniu mastu) visos klasės formatu.

Išvados

• Autoriai teigiamai vertina tolesnį tikslinės grupės (skaitymo tikslams įgyvendinti) taikymą mokyklose.

• Renkantis mokinius tikslinei grupelei, mokytojai galėtų atsižvelgti ne tik į mokinio skaitymo supratimo sunkumus ir normalų žodžių atpažinimo lygį, bet ir į socialinį-ekonominį nepriteklių kaip papildomą kriterijų – tai galėtų padidinti atrankos patikimumą.

• Jei mokykla jau moko visą klasę teksto supratimo strategijų, bet yra mokinių, kuriems to neužtenka ir jie vis tiek sunkiai supranta skaitomą tekstą, tokiems mokiniams verta papildomai skirti mažos grupelės užsiėmimus – kaip papildomą, o ne vietoj bendros pamokos einančią pagalbą.

Autorių rekomendacijos

Mokytojų klubo veiklą vykdo L. Loginovienė ir M. Gaveniauskė.

Individualios veiklos nr. 1178080

El. p.: mokytojuklubas.info@gmail.com

Prekių pirkimo - pardavimo taisykles

Privatumo politika