Nors vaikystėje Erika Pašakinskienė svajojo apie įvairias profesijas, tikrasis pašaukimas ją pasivijo studijų metais, kai ji suprato, kad didžiausią prasmę mato padėdama augti kitiems. Pradinėse klasėse ją labiausiai sužavėjo tai, kad čia nėra ribų kūrybai. „Aš nesu ta mokytoja, kuri tiesiog seka vadovėliu – aš noriu, kad vaikai mokymąsi patirtų", – sako pašnekovė.

Paklausta, kas jos kasdienybėje mokykloje džiugina labiausiai, Erika mini tuos akimirksnius, kai ilgai nesuprasta matematikos tema ar sudėtinga rašybos taisyklė vaikui staiga nušvinta. Ne mažiau svarbus ir mokinių nuoširdumas, rytiniai pasisveikinimai bei laisvė kurti.

Tačiau darbas turi ir kitą pusę. „Emocinis krūvis ir individualių poreikių suderinimas – kelia iššūkių. Klasėje turint daugiau nei dvidešimt skirtingų charakterių ir pasaulių, rasti raktą į kiekvieną vaiką, suvaldyti kylančius konfliktus bei kartu suspėti su sparčiu pamokos tempu reikalauja milžiniško energijos resurso", – pripažįsta mokytoja.

Kasdieniai „Aha!" momentai

Save kaip mokytoją Erika apibūdina trimis žodžiais – lanksti, kurianti, empatiška. „Lanksti: nes pamokos planas man yra tik gairės. Jei matau, kad vaikai pavargę arba už lango vyksta kažkas neįtikėtino, pavyzdžiui, sninga pirmasis sniegas, aš lengvai keičiu kryptį ir pritaikau pamoką prie akimirkos konteksto", – aiškina ji. Kurybiškumą ji sieja su nuolatine netradicinių metodų paieška, o empatiją – su įsitikinimu, kad saugus, suprastas ir išklausytas vaikas mokosi daug efektyviau.

Trys žodžiai apie save

Kitiems mokytojams Erika rekomenduoja išbandyti mąstymo žemėlapius ir darbą porose pagal taisyklę „Mąstyk–Keisk–Dalinkis". Užduota klausimu vaikai pirmiausia minutę galvoja patys, tada aptaria su suolo draugu ir tik tuomet pristato klasėje. „Tai nuima baimę suklysti, nes vaikas savo idėją jau būna „pasitikrinęs" su draugu", – pastebi ji. Akimirka, kai supranti, kad esi savo vietoje. Erika prisimena, kaip jos pirmosios laidos mokiniai, jau būdami penktokai ar šeštokai, per pertrauką užsukdavo į jos kabinetą pasisėdėti ant skaitymo kilimo. Paklaustas, kodėl čia atėjo, vienas iš jų atsakė: „Mokytoja, pas jus klasėje tiesiog labai gera energija, čia visada jautėmės saugūs". „Tuo metu supratau, kad žinios pasimiršta, programos keičiasi, tačiau tas saugumo ir pasitikėjimo jausmas, kurį įskiepijau šiems vaikams, lieka visam gyvenimui. Tai ir yra tikrasis įrodymas, kad esu savo vietoje", – sako mokytoja.

Sraigė, kuri sujungė kelis dalykus

Metodas, kuris veikia

Didžiausia savo profesine aistra Erika vadina integruotą ugdymą – vienos temos ar objekto tyrinėjimą per pačias įvairiausias pamokas. Ryškiausias pavyzdys – ilgalaikis sraigės auginimo projektas, apėmęs kelias skirtingas disciplinas.

Per matematikos pamokas vaikai naudojo liniuotes ir chronometrus – matavo sraigės kiauto ilgį, svėrė jos suėstą maistą, o nubraižę „lenktynių taką" skaičiavo šliaužimo greitį sekundėmis ir centimetrais, duomenis fiksuodami diagramose. Lietuvių kalbos pamokose kiekvienas mokinys vedė savo „Sraigės stebėjimo dienoraštį" ir kūrė fantastinius pasakojimus iš gyvūnėlio perspektyvos. Dailės ir technologijų pamokose vaikai iš plastilino lipdė sraigių modelius, mokydamiesi sukti taisyklingą spiralę, o iš gamtinių medžiagų kūrė sraigei terariumą.

Pasak Erikos, visuomenėje vis dar gajus mitas, kad mokytojo darbas baigiasi sulig skambučiu iš pamokos arba kad mokytojai džiaugiasi „trimis mėnesiais nemokamų atostogų".

Jei galėtų pakeisti vieną dalyką Lietuvos švietime, ji rinktųsi kitokį kokybės matą: „Šiandien mokytojai yra spaudžiami laiko rėmų – mes privalome „išeiti programą", užpildyti begales lentelių ir sistemų, dėl ko kartais nukenčia gilusis, patyriminis mokymasis. Norėčiau švietimo sistemos, kurioje kokybė matuojama ne užpildytų dokumentų kiekiu ar standartizuotų testų vidurkiais, o vaiko emocine savijauta ir jo gebėjimu kritiškai mąstyti bei pritaikyti žinias realiame gyvenime."

Apie mitus ir norimus pokyčius

Kiekvienas vaikas – įsimintinas

Paklausta, kuris mokinys jai įsiminė labiausiai, Erika sako, kad tokį sunku išskirti, nes per darbo metus įsimena visi: „Kiekviena laida ir kiekvienas vaikas atsineša savo unikalią istoriją, savo charakterį ir savo pamokas man, kaip mokytojai."

Patarimas sau ir kolegoms

Sau, tik pradėjusiai dirbti mokykloje, Erika šiandien pasakytų: „Atmink, kad vaikams nereikia idealaus, jiems reikia gyvo, ramaus ir laimingo mokytojo."

O mokytojui, kuris jaučiasi pavargęs ar svarsto palikti profesiją, ji linki: „Prieš priimdami tokius sprendimus, tiesiog leiskite sau pailsėti ir maksimaliai sumažinkite reikalavimus sau – veskite paprastas pamokas ir po darbo užverkite kompiuterį. Jūs esate svarbesnis už bet kokias ataskaitas, o pailsėjus priimti sprendimus bus kur kas lengviau."

Pabaigai Mokytojų klubo bendruomenei ji palinkėjo prisiminti: „Mes esame tie, kurie kasdien po mažą žingsnelį keičia pasaulį."

Įdomu!

Kava ar arbata?

Popierius.

Popierius ar ekranas?

Kava.

Triukšminga ar tyli klasė?

Tyli.

Pirmadienis ar penktadienis?

Penktadienis.

Mėgstamiausia mokytojo frazė?

Negaliu išskirti vienos.

Knyga, kurią rekomenduotumėte kiekvienam?

Beveik nesiskato.

Lankstumas.

Viena mokytojo savybė, kuri svarbiausia?

Wordwall.net

Vienas dalykas, kurio mokiniai apie jus nežino?

Jaudinuosi prieš kiekvieną rugsėjo 1-ąją.

Jei nebūtumėte mokytoja, kuo būtumėte?

Bibliotekininkė.

Vienas IKT įrankis, be kurio jau neįsivaizduojate darbo?

Facebook: Erika Pašakinskienė

El. p.: erika.pasakinskiene@gmail.com

Mokytojų klubo veiklą vykdo L. Loginovienė ir M. Gaveniauskė.

Individualios veiklos nr. 1178080

El. p.: mokytojuklubas.info@gmail.com

Prekių pirkimo - pardavimo taisykles

Privatumo politika