Vilniaus ,,Pelėdos" pradinėje mokykloje dirbanti mokytoja Gabrielė savo pedagoginį kelią vadina ne tiesiu ir ne iš anksto suplanuotu. Tačiau šiandien ji tvirtai žino: būti tarp vaikų, kurti ryšį, skatinti kūrybiškumą ir padėti augti be baimės – tai jos tikrasis pašaukimas.

„Esu Gabrielė, dirbu Vilniaus pradinėje mokykloje. Labai džiaugiuosi šios mokyklos bendruomenės požiūriu – noru priimti jaunus pedagogus, jais tikėti ir padėti jiems skintis profesinį kelią“, – pasakoja mokytoja.

Jos kelias į pedagogiką nebuvo tiesus ar iš anksto suplanuotas. Priešingai, mokykloje ji pati nesijautė gerai. „Ilgą laiką ją mačiau kaip vietą, kurioje daug įtampos, sunkumo ir mažai džiaugsmo“, – atvirai sako Gabrielė. Baigusi dvylika klasių ji ieškojo gyvo, nemonotoniško, veiklos ir prasmės kupino kelio. Pedagogika nebuvo pirmasis jos pasirinkimas – į ją atėjo tarsi „antru numeriu“. Tačiau jau stojimo metu suprato, kad tai nebus atsitiktinis sprendimas. Motyvacinis pokalbis, kuriam labai ruošėsi ir dėl kurio jaudinosi, tapo pirmu žingsniu į sąmoningą apsisprendimą.

Studijų metais teoriją lydėjo gausi praktika: Gabrielė dirbo darželyje su mažais vaikais, o sutikti mentoriai ne tik dalijosi patirtimi, bet ir įkvėpė tikėti šiuo keliu. Lemtingu momentu tapo darbas vaikų stovykloje. „Būtent ten aiškiai pajutau, kaip gera būti tarp vaikų – kurti ryšį, matyti jų augimą, juoktis kartu ir atrasti pasaulį iš naujo. Tuomet supratau, kad noriu būti mokytoja.“

Šiandien ji turi savo antrokus, su kuriais jau antrus metus keliauja mokslo keliu. Savo stiprybe mokytoja vadina ryšį su mokiniais, kūrybiškumo skatinimą ir gebėjimą padėti į situacijas pažvelgti be įtampos. „Man ypač svarbu, kad klasėje vaikai jaustųsi saugūs, priimti ir suprastų, jog mokykla gali būti visai kitokia nei kartais įsivaizduojama – tai vieta, kurioje augama, klystama ir mokomasi be baimės.“ Galbūt todėl jos asmeninė patirtis šiandien tampa didžiausia stiprybe. „Noriu, kad mano mokiniams mokykla būtų ne priešas, o erdvė, kurioje gera būti.“

Gabrielės klasėje aplinka nėra tik fonas. Ji – viena svarbiausių ugdymo dalių. „Siekiu, kad ji būtų patraukli tiek man, tiek mokiniams – kad kiekvienas vaikas jaustųsi saugus, smalsus ir įkvėptas mokytis“, – sako mokytoja.

Pirmoje klasėje mokiniai atvyko į „Inside Out“ filmuko pasaulį, o antroje pasinėrė į vandenyno gelmes. Kiekviena šventė atsispindi klasės detalėse, todėl aplinka nuolat kinta ir įtraukia vaikus į patyrimą. Klasėje yra ir akvariumas, už kurį mokytoja dėkinga klasės tėvams – jis ne tik puošia erdvę, bet ir moko vaikus rūpestingumo bei atsakomybės.

Klasė, kuri „gyvena“ kartu su vaikais

„Iš tiesų visa aplinka yra kuriama taip, kad ji „gyventų“ kartu su vaikais“, – pabrėžia ji. Didelis dėmesys skiriamas mokinių motyvacijai. Už gerą elgesį klasėje renkami „deimančiukai“, kuriuos sukaupę mokiniai gali išsikeisti į patinkančias veiklas – ekskursiją, savaitę be namų darbų ar šventinę dieną. Keičiantis metų laikams keičiasi ir simboliai: pavasarį vietoje deimančiukų renkami bitutės.

Mokinių motyvacija

Klasėje taikoma ir kuponų sistema. Už aktyvų dalyvavimą mokiniai kiekvieną savaitę gauna skirtingo lygio kuponus su įvairiais „laimėjimais“: diena be namų darbų, „nematoma“ klaida diktante, galimybė pasinaudoti draugo pagalba atsiskaityme ar net informatikos pamoka su žaidimais. „Tokia sistema vaikams labai patinka, nes jie mato aiškią savo pastangų vertę ir gali patys pasirinkti, kaip jas panaudoti.“ - mini Gabrielė.

Kuponų sistema

Paspauskite ant nuotraukos ir ją išskleiskite

Mokinių atsakomybės

Atsakomybės pasiskirstymas klasėje taip pat apgalvotas kitaip nei įprasta. Vietoje vieno ar dviejų budėtojų čia daug skirtingų vaidmenų: vienas mokinys atsakingas už šviesą ir langus, kitas už spintelių tvarką, trečias padeda dalyti medžiagą, dar kitas savaitę būna „vorėlės vedlys“. Tokiu būdu kiekvienas vaikas turi savo svarbią pareigą ir gali ją atlikti kokybiškai. Be to, kasdien vienas mokinys lieka po pamokų sutvarkyti klasės ir pasirašo specialiame lape – taip ugdoma atsakomybė ir pasididžiavimas savo aplinka.

Paspauskite ant nuotraukos ir ją išskleiskite

Papildomos uždu0tys

Mokymuisi skatinti klasėje yra ir papildomų užduočių sistema – jos sudėtos į „Lidl“ pintinę, suskirstytą pagal dalykus. Greičiau užduotis atlikę mokiniai gali savarankiškai pasiimti papildomą veiklą ir tęsti darbą.

Pasimatymas su mokytoja!

Gabrielė taiko ir netradicinius motyvacijos būdus. Mokiniai, mokslo metų pabaigoje, pasiekę aukštesnį mokymosi lygį, su mokytoja keliauja į „pasimatymą“ – kartu pietauja, eina į kiną ar kitaip leidžia laiką. Ši idėja pritaikoma ir gimtadieniams – vieno mėnesio gimtadieniai švenčiami kartu kur nors išvykstant.

Vaikams svarbus ir ryšys su gyvūnais, todėl klasėje kartais organizuojama „atsinešk augintinį į pamoką“ savaitė. Tai ne tik sukelia daug džiaugsmo, bet ir moko rūpintis, būti atsakingiems bei atsižvelgti į kitus.

Klasėje įrengtos dvi ramybės zonos. Vienoje mokiniai skaito, ilsisi, pabūna tyliau, kitoje žaidžia LEGO ir kuria. Prie abiejų zonų yra lengvai pasiekiami stresiniai žaisliukai, kuriuos vaikai gali pasiimti bet kuriuo metu – tai padeda nusiraminti, susikaupti ir geriau jaustis pamokų metu.

Paspauskite ant nuotraukos ir ją išskleiskite

Paspauskite ant nuotraukos ir ją išskleiskite

Paspauskite ant nuotraukos ir ją išskleiskite

Klasės paštas

Dar viena svarbi detalė – klasės „paštas“, į kurį mokiniai gali rašyti laiškus mokytojai, pasidalyti mintimis ar jausmais. Be to, kiekvieną savaitę Gabrielė vykdo trumpas apklausas apie jų emocijas, kad geriau suprastų, kaip vaikai jaučiasi, o jie patys mokytųsi atpažinti ir įvardyti savo būsenas.

Įsivertinimui čia naudojamas vaikams artimesnis būdas nei įprastas „šviesoforas“ – filmukų veikėjai. „Megamaidas“ reiškia, kad sekėsi puikiai, žuvelė Dorė – kad kažką pamiršau, bet supratau, o Patrikas simbolizuoja, kad šią pamoką buvo sunku ir dar reikia pagalbos.

Įsivertinimas

Didelę reikšmę klasėje turi emocinis ryšys. Ant veidrodžio nuo pirmos klasės mokytoja rašo motyvuojančias ir padrąsinančias mintis. Ant savo stalo ji laiko šviečiančią lentelę, kurioje iš vakaro palieka žinutę kitai dienai. Ryte mokiniai ją perskaito ir reaguoja – kartais tai kvietimas pasakyti gražų žodį draugui, kartais priminimas, o kartais tiesiog padrąsinimas ar kvietimas apkabinti vienas kitą.

„Manau, kad mokymasis prasideda nuo to, kaip vaikas jaučiasi erdvėje, kurioje yra. Todėl klasės aplinka man nėra tik fonas – tai svarbi ugdymo dalis, kuri padeda vaikams augti, kurti ir džiaugtis mokykla.“

Emocinis ryšys klasėje

Sėkminga pamoka – ne „tobulas epizodas“, o drąsa klysti

Paklausta apie vieną sėkmingiausių pamokų, Gabrielė prisipažįsta, kad jai sunku išskirti vieną konkretų epizodą. „Man svarbiausia – ne viena „tobula“ pamoka, o tai, kaip jaučiasi mokiniai viso mokymosi proceso metu“, – sako ji.

Mokytojai gera pamoka yra ta, kurioje vaikai įsitraukę, drąsiai bando, klysta ir mokosi be įtampos. Vis dėlto artimiausios jos širdžiai – matematikos ir technologijų pamokos. Jose atsiveria daugiausia galimybių kūrybai, tyrinėjimui ir atradimui. Per technologijas su mokiniais daug gaminama, eksperimentuojama, ieškoma sprendimų, o matematikoje pasitelkiamos šiuolaikinės IKT priemonės, leidžiančios mokymąsi paversti gyvu ir įdomiu procesu.

„Man sėkmingi momentai yra tuomet, kai matau, jog mokiniai patys įsitraukia – diskutuoja, padeda vieni kitiems, džiaugiasi atradimais.“ Tokiose pamokose mokytojas tampa ne žinių perteikėju, o vedliu, kuris padeda kiekvienam vaikui judėti pirmyn savu tempu. Gabrielė pabrėžia, kad jai labai svarbu, jog kiekvienas mokinys patirtų sėkmę – net ir mažą, bet savą. Todėl pamokose ji stengiasi kurti saugią aplinką, kurioje vaikai nebijotų klysti ir jaustųsi priimti. „Tikiu, kad būtent tokiose pamokose gimsta tikrasis mokymasis – ne tik žinių įgijimas, bet ir pasitikėjimas savimi.“

Priemonės, kurios padeda vaikui suprasti, įsiminti ir veikti

Savo darbe Gabrielė labiausiai džiaugiasi tais būdais, kurie realiai „užkabina“ jos klasę. Vienas iš jų – mokymasis per patirtį. Mokytoja pastebi, kad jos mokiniams ypač svarbu ne tik išgirsti, bet ir patiems išbandyti, todėl į pamokas ji dažnai įtraukia praktines veiklas, eksperimentus ar kūrybines užduotis. Šioms veikloms ji pasitelkia mokytojų leidinius, kuriuose randa įvairių idėjų, bet visada jas pritaiko savo klasei. Knygas klasėje padeda aptarti ir mokytojos Marijos kortelės, kurios padeda vaikams įsitraukti ir lengviau analizuoti tekstą.

Mokinių diena prasideda smagiai – kiekvieną rytą trumpa mankšta iš „YouTube“ arba pasisveikinimo kortelėmis, iš kurių galima pasirinkti norimą pasisveikinimą: apkabinti mokytoją, duoti penkis ir panašiai. Tai padeda vaikams atsipalaiduoti, pradėti dieną su energija ir kuria šiltą, draugišką atmosferą. Klasėje labai mėgstamos ir skaitymo pertraukėlės. Kiekvieną dieną tam skiriamas laikas, kai kartu su mokiniais skaitoma, o vaikai dalijasi įspūdžiais ir pastebėjimais. Tai ne tik ugdo skaitymo įgūdžius, bet ir kuria bendrumo jausmą, todėl klasėje įrengtas skaitymo kampelis.

Motyvacijai, kaip ir klasės kasdienybėje, naudojami įvairūs metodai. Kiekvieną savaitę mokiniai gauna skirtingo lygio kuponus už aktyvų dalyvavimą pamokose. Jie suteikia galimybę rinktis smagius „atlygius“ – dieną be namų darbų, nematomą klaidą diktante, papildomus du taškus prie vertinimo, penkiomis minutėmis ilgesnę pertrauką ar net informatikos pamoką su žaidimais. Tokiu būdu vaikai mokosi atsakomybės, iniciatyvos ir mato tiesioginę savo pastangų naudą.

IKT priemonių naudojimas, ypač matematikos pamokose, padeda išlaikyti dėmesį, suteikia galimybę dirbti savu tempu ir gauti greitą grįžtamąjį ryšį. Pasiteisina ir darbai porose ar grupėse – vaikai mokosi vieni iš kitų, aiškina, diskutuoja ir atranda, kad mokymasis kartu gali būti smagus ir veiksmingas.

Dar vienas svarbus metodas – lankstus požiūris į pamoką. Mokytoja stebi vaikų nuotaiką, energiją, poreikius ir, jei reikia, keičia planą ar tempą. Taip mokymasis tampa gyvas, įtraukiantis ir nekelia streso.

„Tačiau labiausiai didžiuojuosi tuo, kad pavyksta sukurti ryšį su mokiniais. Kai vaikas jaučiasi matomas ir suprastas, tuomet veikia ir visi kiti metodai. Manau, kad būtent ryšys yra pagrindas, ant kurio statomas sėkmingas, kūrybingas ir smagus mokymasis.“

Akimirkos iš klasės elfų išdaigų

Žinutė mokytojui: „mes darome daugiau, nei kartais patys matome“

Straipsnio pabaigoje Gabrielė palieka jautrią žinutę kiekvienam mokytojui.

„Kiekvienam mokytojui norėčiau priminti – mes darome daugiau, nei kartais patys matome. Ne visos pastangos atsispindi pažymiuose ar greituose rezultatuose, tačiau jos lieka vaikų pasitikėjime, drąsoje kalbėti, bandyti ir tikėti savimi.“ Ji ragina leisti sau nebūti tobuliems. „Kartais pavargstame, kartais nepavyksta taip, kaip planavome – ir tai yra visiškai normalu. Svarbiausia, kad kiekvieną dieną ateiname pas vaikus su noru būti kartu, išgirsti ir padėti augti.“ Ypač ji nori padrąsinti jaunus pedagogus. Pradžia, pasak jos, gali būti kupina abejonių, klausimų ir net nesaugumo jausmo. „Tai natūralu. Nebijokite ieškoti savo kelio, klysti ir mokytis iš patirties. Svarbiausia – būti tikru, nuoširdžiu ir kurti ryšį su vaikais. Visa kita ateina su laiku.“ Gabrielė primena nepamiršti ir savęs: mokytojo ramybė, emocinė būsena ir tikėjimas tuo, ką jis daro, yra lygiai tokie pat svarbūs kaip ir pamokų planai. O svarbiausia, anot jos, yra ryšys. „Ne metodai, ne vadovėliai, o santykis su vaiku kuria tikrąjį mokymąsi. Jei vaikui gera būti šalia mūsų, jis išmoks daug daugiau, nei kartais tikimės.“

„Dirbame sudėtingą, bet nepaprastai prasmingą darbą. Ir net jei ne visada tai garsiai pasakoma – jis tikrai keičia pasaulį.“

Bendraukite ir bendradarbiaukite su G. Meiliūtė