Ieva Karklelytė nuo mažens mėgo „žaisti" mokyklą. „Pamenu, gal buvau šeštokė, kai bibliotekoje nurašė nebenaudojamus vadovėlius ir bibliotekininkė leido mums juos neštis namo. Oi, man tai buvo didžiausias turtas. Įsivaizdavau, žaidžiau, kad iš jų mokau kitus mokinius", - prisimena ji. Apskritai jai labai patiko padėti klasiokams mokytis kai kurių dalykų.

Vis dėlto, išlaikiusi egzaminus, Ieva pagalvojo, kad norėtų rinktis tokią profesiją, kurioje būtų vertinama, o kiti ja džiaugtųsi ir didžiuotųsi. Ji pasirinko mediciną. Kai gavo atsakymą, kad pavyko įstoti nemokamai, visi artimieji džiaugėsi, tačiau jai pačiai to vidinio džiaugsmo kažkaip nebuvo. „Nusprendžiau, kad noriu įgyvendinti vaikystės svajonę ir vis dėlto būti mokytoja. Jaučiau, kad tai turėtų man suteikti džiaugsmo", - sako ji.

Antruoju turu Ieva stojo į pedagogiką. Artimieji, atrodė, šiuo pasirinkimu džiaugėsi mažiau, tačiau jiems svarbiausia buvo, kad ji pati jaustųsi laiminga. Baigusi studijas Vilniuje, Ieva grįžo dirbti mokytoja į Kauno rajono Ringaudų pradinę mokyklą.

„Ta kasdienybė mokykloje kasdien skirtinga. Būna dienų, kai viskas einasi paprastai ir taip sekasi. O būna akimirkų, kai palūžtu ir atrodo, kad užgriūva tiek problemų“, - sako Ieva.

Labiausiai šiame darbe ją džiugina tai, kad tikrai pamilo kiekvieną savo mokinį ir kiekviename atrado kažką unikalaus. „Labai vertinu, nes daug pati mokausi iš jų. Dabar jie jau ketvirtokai, tad bus labai sunku paleisti. Jei tik būtų galimybė, lydėčiau juos visus dvylika metų.“ Ieva džiaugiasi ir nuostabiomis kolegėmis, kurios palaiko ir padeda, bei direktore ir pavaduotoja, kurios pastebi jos pastangas ir motyvuoja.

Džiugina ir tai, kad šis darbas nėra monotoniškas. „Tokių įdomių dienų galima turėti! Žinoma, viskas priklauso nuo tavo motyvacijos ir kūrybiškumo“, - sako ji.

Daugiausia jėgų praėjusiais mokslo metais pareikalavo tai, kad niekaip nepavyko rasti būdo bendradarbiauti su vienais tėveliais. „Kaltinau save, kad neturiu pakankamai įgūdžių, kad kai kur pati persistengiau. Artimieji ir kolegės, išgirdę, kad taip pamąstau, visada sudrausmina ir bando nuvyti tą negatyvą. Džiaugiuosi, kad visais atvejais gaunu daug palaikymo ir pagalbos.“

Kiek sunku būna ir dėl to, kad Ieva viską nori atlikti tobulai - visur dalyvauti, visur pasireikšti, daug ko išmokti. „Na ir perdegu. Šiais mokslo metais mano tikslas - išmokti saugoti save.“

Kasdienybė, kuri kasdien skirtinga

Save kaip mokytoją Ieva apibūdina taip - griežta, jautri, užsidegusi.

„Žodis „griežta" gal skamba per baisiai, bet nesugalvoju, kokiu žodžiu jį būtų geriau pakeisti", - sako ji. Ieva mėgsta taisykles, kurias kuria kartu su mokiniais. Ji nori, kad vaikai iš šių ketverių metų pasiimtų kuo daugiau, todėl klasėje yra tam tikrų susitarimų, kuriuos ji labai vertina. „Kaip ir nenoriu, kad mane stumdytų tėvai, kolegos, administracija. Turiu savo nuomonę, savo vertybes, ribas."

Jautri - nes kiekvieną akimirką darbe stipriai išgyvena. Kai mokiniams kas nors ne taip, ir jai viduje nėra gerai. Ji stengiasi to vaikams neparodyti, tačiau tai, kaip jie jaučiasi, ją stipriai paliečia. Visi konfliktai su tėvais ar kitais mokyklos darbuotojais - taip pat. „Nemoku nereaguoti, nemoku neimti į galvą, todėl tokį darbą dirbti šiek tiek sunku. Kad ir kaip nesmagu, mano mokiniai yra matę mane apsiverkusią. Tačiau tokia aš esu."

Užsidegusi ir motyvuota - nes vis dar dega aistra šiam darbui. „Norisi su šiais vaikais visur kalnus nuversti. Noriu pati su jais kasdien augti", - sako Ieva. Ji yra aktyvi mokytoja, kuri domisi naujovėmis, nori visur dalyvauti ir padėti Lietuvos švietimui tobulėti.

Trys žodžiai apie save

Mokymasis gulint ant žemės ir be skambučio

Išskirti vieno dalyko, kuriuo labiausiai džiaugiasi, Ieva sako negalinti. Tačiau, jos akimis, sėkmingai veikia mokymosi būdas jos klasėje. „Man labai pasisekė - mano klasė yra labai erdvi. Taigi mes labai dažnai mokomės gulėdami ant žemės, taip dirbame porose, grupėse." Be to, klasėje nesigirdi skambučio, todėl pamokas, kai reikia, galima pakreipti savaip. „Ta laisvė padeda kurti stebuklus. Mokymosi procesas tampa įdomesnis tiek patiems vaikams, tiek man."

Kad vaikai labiau susibendrautų, kas mėnesį klasėje keičiamos sėdėjimo vietos ir kaimynai. Taip daroma nuo pirmos klasės, ir vaikams ši taisyklė patinka - jie patys primena: „Mokytoja, mes jau turime keistis vietomis."

Ieva džiaugiasi ir tuo, kad mokiniai nuo pirmos klasės įprato kai kurias pamokas pravesti patys. Būna, kad jie patys paprašo leisti vesti tam tikrą pamoką. „Žinokit, būna, sėdžiu apstulbusi - kiek dar daug aš pati nemoku ir kiek daug galiu išmokti iš jų."

Kai mokytojo aistra užkrečia

Praėjusiais mokslo metais Ieva suprato, kiek daug reiškia paties mokytojo interesai. Pradėję mokytis Lietuvos istorijos, jie su mokiniais ėmėsi temų, kurias, savo istorijos mokytojo dėka, labai mėgsta ir pati Ieva. „Tai užsivedusi jiems tiek pasakojau…“, - šypsosi ji. „Edukoje“ jie atsivertė gimnazistų vadovėlius ir skaitė informaciją ir iš ten. „Ir, žinokit, jie buvo tokie susidomėję, patys tiek daug klausinėjo.“

Ieva nebijo parodyti, kai ko nors nežino. Į vieną mokinių klausimą ji nežinojo, kaip atsakyti, internete greitai atsakymo nerado, todėl į pagalbą pasitelkė dirbtinį intelektą. „Nebėgu ir nuo to. Nematau prasmės. Matant vaikams ieškojau atsakymo. Tokį momentą irgi galima paversti mokymusi - kaip teisingai formuluoti užklausą, kaip saugiai naudotis dirbtiniu intelektu, ko svarbu nepamiršti ir pan.“

Maketas, subūręs visą klasės bendruomenę

Labai džiugina ir tai, kad nuo pat pirmos klasės Ievos mokiniai dalyvauja Lietuvos architektūros festivalyje vaikams. Kasmet šiam festivaliui jie paruošia didelį maketą pagal tų metų temą ir pristato savo idėją. Į maketo kūrimą įsitraukia ir dauguma tėvelių, tad tai tapo klasės bendruomenės projektu. „Tikiu, kad dalyvausime ir šiais metais", - sako mokytoja.

ClassDojo

Nuo antros klasės Ieva taiko interaktyvią motyvacinę sistemą - mokiniai renka taškus „ClassDojo" programoje, juos gauna už įvairius pasiekimus. Trečioje klasėje ji į sistemą integravo finansinį raštingumą: kiekvieno mėnesio pabaigoje mokiniai taškus keičia į klasės pinigus, o už juos patys perkasi prizų - įvairių kuponų, daiktų. „Džiugu, kad į sistemos kūrimą įsitraukia patys vaikai - jie siūlo, kokius kriterijus įtraukti į „ClassDojo", kiek taškų skirti, kiek nuimti", - sako ji.

Kolegas Ieva paskatintų išbandyti metodą, kai pamokas veda patys mokiniai. Apskritai ji ragina pabėgti nuo tradicinių pamokų: kuo daugiau dirbti grupėse, komandose, mokytis ne tik klasėje, bet ir lauke, įtraukti į ugdymo procesą interaktyvius metodus. Jos klasėje mokiniai dažnai pabūna ir mokytojais - mėlynu pieštuku taiso vieni kitų ir savo klaidas. Taip jie mokosi atidumo, mokosi priimti klaidas ir iš jų mokytis.

Moderni klasė ir Excel lentelė

Ieva labai džiaugiasi savo klasės aplinka. Klasė erdvi, todėl yra vietos mokytis įvairiais būdais. Ji vertina ir tai, kad klasėje yra kompiuterių ir 3D spausdintuvų - čia kuriama, programuojama, maketuojama, spausdinama. „Vaikams patinka mokytis erdvioje, modernioje klasėje", - sako ji.

Mokytoja yra susikūrusi ir Excel lentelę, kurioje žymisi, kiek taškų mokinys surinko per atsiskaitymą. Programa automatiškai nuspalvina mokinio rezultatą pagal tai, kokį mokymosi lygį jis pasiekė, o pusmečio pabaigoje paprasčiau suskaičiuoti ir taškų vidurkį. Lentelėje Ieva pasižymi ir žodinius vertinimus bei pastabas. „Man taip paprasčiau nei ieškoti informacijos dienyne. Džiaugiuosi, kad, kai pristačiau šį būdą kolegėms, kelios šią lentelę taip pat pradėjo naudoti."

Mokiniai, tėvai ir mokytojas - viena komanda

„Mano akimis, labai svarbu, kad mokiniai, jų tėvai ir mokytojas sudarytų komandą", - sako Ieva. Ji džiaugiasi, kad nuo pirmos klasės pavyko įtraukti tėvus į ugdymo procesą: klasė turi bendrų projektų, prieš Kalėdas rengia vakaronę, mokslo metų pabaigoje kartu praleidžia vieną dieną. Be to, tėveliai gana dažnai ateina vesti pamokėlių ir edukacijų. „Džiaugiuosi, kad turime gana stiprią klasės bendruomenę. O kaip spindi vaikų akys, kai jų tėveliai įsitraukia į ugdymo procesą..."

Profesija, kurios nepavadintų saugia

Ar buvo momentas, kai rimtai pagalvojo išeiti iš mokyklos? „Deja, buvo ne vienas", - atvirai sako Ieva. Dažniausiai tai būdavo susiję su jos ar kitų mokinių tėvais. Visais atvejais ją labai palaikė kolegės ir paskatino tam tikrus atvejus fiksuoti raštu. „Esu kartą pildžiusi ir psichologinio smurto, patirto darbe, formą. Esu patyrusi ir rimtų grasinimų. Teko domėtis teisiniais dalykais", - pasakoja ji.

Ieva norėtų pasidalinti plačiau, nes yra buvę tikrai baisių grasinimų, tačiau bijo sulaukti tam tikrų pasekmių. „Nepavadinčiau mokytojo profesijos labai saugia. Skaudžiausia buvo išgirsti, kad mokykla advokato neturi, todėl turėčiau nusileisti ir nesistengti būti teisi." Per trejus metus jai teko patirti nemažai, todėl ji naudojasi proga padėkoti artimiesiems ir kolegėms mokytojoms.

Skaudžiausiais savo pedagoginio kelio momentais Ieva vadina būtent tuos grasinimus ir žeminimus. „Gal kada išeis pasidalinti ir plačiau... Norėčiau papasakoti, kiek kartais tenka patirti šiame darbe", - sako ji. Ieva rašė ir magistro darbą mokytojų gerovės tema. „Nes jau pirmaisiais metais supratau, kad mokytojas mūsų visuomenėje šiuo metu tikrai nėra saugus. Yra nuoskaudų, iki šiol yra išlikusių baimių, nepasitikėjimo savimi."

Vienas žodis gali labai daug

Kad pasirinko teisingą profesiją, Ieva suprato tiesiog pamačiusi, kad jai gana gerai sekasi ir patinka. „Atrodo, pavyksta padėti mokiniams, pavyksta sukurti ryšį, dirbdami komandoje visi kartu mokomės. Daug išmokstu iš jų ir aš pati.“

Kartais iš kai kurių tėvelių ji išgirsta labai gražių žodžių - ir tada nori stengtis dar labiau. „Jei šį straipsnį skaito ir tėveliai, noriu paprašyti, kad nepamirštumėte kartais skirti laiko ir pasakyti gražų žodį savo vaiko mokytojui. Žinokit, tokie žodžiai leidžia dar labiau savimi patikėti, motyvuoja nesustoti. Vienas žodis gali labai daug“, - sako Ieva. Ji dėkoja savo mokinių tėveliams, kad atranda progų įkvėpti, motyvuoti, palaiko ir noriai įsitraukia į veiklas.

Vis dėlto ji atvirai sako, kad dar pasvarsto, ar tikrai yra ten, kur reikia. „Man tik 26-eri, normalu, kad dar bandau suprasti, koks yra mano kelias. Mąstau, kad galbūt gyvenime išbandysiu ir dar ką nors, bet greičiausiai nuo švietimo nenutolsiu.“

Mokytojas irgi žmogus

Ievos nuomone, visuomenė pamiršta, kad ir mokytojai klysta. „Leiskime klysti, skatinkime augti, atraskime, kuo pasidžiaugti. Mokytojas irgi žmogus", - sako ji. O labiausiai nemėgstamas stereotipas apie mokytojus - kad jų darbo diena trunka iki pietų.

Ką reikia keisti švietime?

Jei galėtų pakeisti vieną dalyką Lietuvos švietime, Ieva išskirtų kelis aspektus, kurie labiausiai kelia nerimą.

Pirmiausia - motyvacinės priemonės mokytojams. „Tu gali dirbti labai daug, skirti savo darbui papildomo dėmesio po pamokų, visur dalyvauti, ruošti mokinius konkursams... O tavo alga niekuo nesiskirs nuo to mokytojo, kuris dirbs nuo 8.00 iki 13.30 ir per daug nesistengs. Mokytojus motyvuoja mokiniai, bet dar labiau tikrai motyvuotų ir atitinkamos motyvacinės priemonės.“

Antra - popierizmas ir daug bereikalingo pildymo. „Vien pagalvojus apie atestaciją - kiek daug turime įrodyti, viską pateikti spausdinta forma, sudėlioti pagal rodiklius ir pateikti mažiausiai 50 puslapių aplanką.“ Ieva norėtų, kad būtų sukurta sistema, kurioje automatiškai kauptųsi pažymėjimai, rekomendacijos, informacija apie mokinių konkursus. „Man vis dar keista, kad tokio dalyko nėra.“

Praėjusiais mokslo metais ji, pasak jos pačios, daug rašė ir skambino Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai dėl atestacijos. „Mane stebino, kad nuostatai tiek metų nebuvo keičiami. Ir liūdino, kad gali surinkti visus rodiklius, atitinkančius metodininko reikalavimus, bet jei nebūsi išdirbęs penkerių metų, juo tapti šansų neturėsi.“ Ieva džiaugiasi, kad nuostatai turėtų šiais mokslo metais keistis ir kad pagaliau šioje profesijoje kažką reikš magistro studijos - iškart būsi vyresnysis mokytojas.

Trečia - emocinė ir psichologinė pagalba mokytojams. „Juk šiame darbe mus paliečia visų nuotaikos ir emocijos - vaikų, jų tėvų, kolegų. Labai daug yra perdegusių mokytojų“, - sako ji. Ieva džiaugiasi, kad dabar veikia psichologinės pagalbos pedagogams linija, tačiau pastebi, kad ne visada užtenka nuotolinės pagalbos - reikia ir gyvo kontakto. „Norėtųsi, kad būtų ieškoma būdų, kaip išsaugoti jau dirbančius mokytojus. Taigi tikrai turėtų būti mąstoma apie motyvacines priemones ir psichologinę pagalbą.“

Patarimas sau ir kolegoms

Sau, tik pradėjusiai dirbti mokykloje, Ieva pasakytų tai, ką bando sau kartoti ir mokosi išgirsti dabar: „Mylėk darbą, bet labiau mylėk save pačią - skirk laiko poilsiui, skirk laiko sau."

Mokytojui, kuris jaučiasi pavargęs ar svarsto išeiti iš profesijos, ji pirmiausia siūlytų pasikalbėti su kolegomis, pasipasakoti kam nors kitam, išgirsti patarimų. „Ir svarbiausia - leisti sau pailsėti. Nebijoti leisti sau pabandyti ir kitą kelią. Juk visada galima grįžti į šią profesiją. Bet linkėčiau išgirsti save ir neleisti niekam skaudinti."

Pačiai Ievai praėjusiais mokslo metais padėjo „Mokytojų palaikymo ratai". Buvo surinkta norinčių dalyvauti mokytojų iš skirtingų mokyklų grupelė, su ja dirbo mentorės, viena jų - psichologė. „Mokėmės įsiklausyti į savo poreikius, išklausydavome vieni kitus, prireikus patardavome."

Mokytojų klubo bendruomenei Ieva linki: „Vieni kitus palaikykime. Kalbėkime apie sėkmes, tačiau dalinkimės ir sunkumais bei jų sprendimais."

„Bent man kartais sunku žiūrėti socialiniuose tinkluose, kokios visos mokytojos laimingos, kaip viskas joms lengvai einasi. Net ir vasarą jos dega savo darbu, spinduliuoja energija, o aš, atrodo, taip noriu dar pailsėti nuo viso to. Pradeda graužti sąžinė. Tad norėtųsi, kad nebijotume kalbėti ir apie sunkumus. Visi esame kolegos - vieni kitus palaikykime, patarkime!

Įdomu!

Kava ar arbata?

Priklauso nuo konteksto. Taigi - lygiosios.

Popierius ar ekranas?

Arbata.

Triukšminga ar tyli klasė?

Priklauso nuo konteksto. Dievinu aktyvius mokinius, bet beprasmis triukšmas malonumo neteikia.

Pirmadienis ar penktadienis?

Penktadienis.

Mėgstamiausia mokytojo frazė?

,,Mažasis princas"

Knyga, kurią rekomenduotumėte kiekvienam?

„Jūs girdite mane, aš girdžiu jus."

Vienas IKT įrankis, be kurio jau neįsivaizduojate darbo?

Canva.

Jei nebūtumėte mokytoju, kuo būtumėte?

Gydytoja arba kosmetologe.

Kantrybė.

Viena mokytojo savybė, kuri svarbiausia?

Facebook: Ieva Karklelytė

El. p.: ievakarklelyte5@gmail.com

Mokytojų klubo veiklą vykdo L. Loginovienė ir M. Gaveniauskė.

Individualios veiklos nr. 1178080

El. p.: mokytojuklubas.info@gmail.com

Prekių pirkimo - pardavimo taisykles

Privatumo politika