Kiekvienas gali būti kūrėjas
Inga Kūlokienė
Lazdijų rajone, Šeštokų miestelyje, yra mokykla, kurioje kiekvienas vaikas yra matomas, girdimas ir svarbus. Mažo miestelio mokykla dažnai atrodo kukli – tačiau būtent joje gimsta dideli dalykai. Ji išsiskiria tuo, ko dažnai trūksta didmiesčiuose: artumu. Čia mokytojas pažįsta mokinį vardu, žino jo stiprybes, išgirsta, kai jam sunku. Viena tokių mokytojų – Inga Kūlokienė.
Penkiolika metų – pakankamai ilgai, kad įgytum patirtį. Ir pakankamai ilgai, kad suprastum: mokytojo darbas niekada netampa rutina, jei nenori, kad taptų. Dailės ir technologijų mokytoja, dirbanti ir kaip 10 klasės auklėtoja, šį kelią apibūdina kaip „nuolatinio atradimo metą" – kai kartu su mokiniais mokosi matyti pasaulį kūrybiškai ir jautriai.
Nuo pat pradžių jai buvo svarbu viena: kad dailės pamoka nebūtų vien techninių įgūdžių lavinimas. „Stengiuosi, kad pamokose vaikai turėtų erdvės eksperimentuoti, klysti ir atrasti savo kūrybinį balsą," – sako ji.
Tikėjimas, kad kūryba ugdo ne tik estetinį suvokimą, bet ir pasitikėjimą savimi bei savarankiškumą, lemia viską – kaip ji kuria užduotis, kaip vertina darbus, kaip bendrauja su mokiniais. Didžiausią prasmę jos darbe suteikia ne pažymiai, o tas momentas, kai vaikas drąsiai ima idėją ir pradeda kurti.
Kūrybinis balsas
Vienas ryškiausių pastarųjų metų projektų – STEAM veikla su 7 klasės mokiniais pavadinimu „Muzikiniai instrumentai iš antrinių žaliavų".
Tikslas buvo dvejopas: ugdyti kūrybiškumą ir parodyti, kad daiktai gali turėti antrą gyvenimą. Projektas sujungė dailę, technologijas, gamtos mokslus ir muziką. Mokiniai grupėmis kūrė muzikinius instrumentus iš plastiko, kartono, skardinių, gumų, butelių ir kitų buityje randamų medžiagų. Tačiau prieš pradedant – teorija. Vaikai analizavo, kaip sklinda garsas, kas lemia jo aukštį ir stiprumą, aptarė tvarumo ir perdirbimo svarbą. Tik tada – į darbą. „Didžiausias iššūkis mokiniams buvo ne tik sukurti estetišką objektą, bet ir užtikrinti, kad instrumentas skleistų garsą," – pasakoja mokytoja. Kūrybos procese reikėjo daug bandymų, klaidų ir sprendimų ieškojimo. Projektas baigėsi „mini koncertu": mokiniai ne tik parodė savo instrumentus, bet ir jais grojo. „Tai suteikė daug džiaugsmo, pasididžiavimo savo darbu ir bendru rezultatu." Svarbiausia – vaikai aiškiai pamatė ryšį tarp skirtingų mokomųjų dalykų, o kūryba tapo ne tik menine, bet ir moksline patirtimi.
Kai iš šiukšlių gimsta muzika
Kita svarbi patirtis – mokytojo inicijuotas respublikinis konkursas „Tvari Velykų dekoracija", sulaukęs itin didelio atgarsio: jame dalyvavo apie 60 mokyklų iš visos šalies, buvo atsiųsta daugiau nei 170 mokinių kūrybinių darbų.
Konkursas kvietė mokinius kurti originalias Velykų kompozicijas ir dekoracijas iš antrinių žaliavų bei gamtai draugiškų medžiagų – popieriaus, tekstilės likučių, kartono, plastiko, gamtinės medžiagos. Kiekvienas darbas išsiskyrė individualumu ir netikėtais sprendimais.
„Dalyvavimas šiame konkurse buvo svarbi patirtis ne tik mokiniams, bet ir man," – prisipažįsta ji. – „Didelis dalyvių skaičius ir darbų įvairovė patvirtino, kad mokiniai visoje Lietuvoje yra kūrybingi, iniciatyvūs ir vis labiau supranta tvarumo svarbą."
Konkursas ,,Tvari Velykų dekoracija"
Ko labiausiai laikosi savo pamokose? Atvirų kūrybinių užduočių principo – kai nėra vieno teisingo rezultato, kai mokiniai gali rinktis medžiagas, technikas ir įgyvendinimo būdus patys.
Užduotis dažnai diferencijuoja pagal sudėtingumo lygį, kad kiekvienas galėtų pasiekti rezultatą pagal savo gebėjimus. Grupinis darbas ir projektinė veikla padeda įtraukti net nedrąsiausiuosius – jie įsitraukia per komandą. O patirtinis mokymasis – kai mokomasi kuriant, bandant, klystant ir tobulinant – leidžia vaikams suprasti, kad procesas yra ne mažiau svarbus nei galutinis darbas.
„Mokiniai tampa drąsesni, labiau pasitikintys savimi, aktyviau įsitraukia ir noriai kuria. Jie supranta, kad kiekvienas gali būti kūrėjas, o jų idėjos yra vertingos."
Metodas: nėra vieno teisingo atsakymo
Kaip 10 klasės auklėtoja ji pabrėžia, kad šis vaidmuo – tai ne popierizmas ir susirinkimų organizavimas. Tai kasdienis santykio kūrimas.
„Stengiuosi, kad klasėje būtų saugi atmosfera, kurioje mokiniai gali išsakyti savo mintis, problemas ar džiaugsmus. Su mokiniais kalbamės ne tik apie mokslus, bet ir apie kasdienius iššūkius, ateities planus, savijautą."
Su tėvais palaiko atvirą, partnerišką ryšį – ne tik tada, kai kyla sunkumų, bet ir džiaugiantis pasiekimais. Klasės tradicijos – išvykos, bendros veiklos prieš šventes, „klasės dienos" – stiprina bendruomeniškumą.
„Didžiausias įkvėpimas – matyti, kaip klasė po truputį tampa komanda, kurioje mokiniai palaiko vieni kitus ir auga kaip asmenybės."
Auklėtoja – tai daugiau nei organizatorė
Baigdama ji kreipiasi į kolegas – su žinutę apie tai, kas iš tiesų svarbiausia: „Kartais didžiausi rezultatai gimsta ne iš tobulai paruoštos pamokos, o iš nuoširdaus pokalbio, išklausymo ar padrąsinimo, kuris mokiniui tampa labai svarbus." Ji ragina tikėti kiekvienu vaiku – net tada, kai rezultatai dar nematomi. „Kiekvienas mokinys turi savo tempą, savo kelią ir savo stiprybes. Mūsų užduotis – sudaryti sąlygas toms stiprybėms augti." O svarbiausia – nepamiršti bendrystės. Su mokiniais, tėvais ir kolegomis.
„Mūsų kasdieniai maži žingsniai gali tapti dideliais pokyčiais vaiko gyvenime."
Žinutė mokytojams
El. p.: kulokiene.inga@gmail.com
Inga Kūlokienė. Kiekvienas gali būti kūrėjas
Mokytojų klubo veiklą vykdo L. Loginovienė ir M. Gaveniauskė.
Individualios veiklos nr. 1178080
El. p.: mokytojuklubas.info@gmail.com