Kaip mokytojo bendravimo būdas veikia motyvaciją matematikos pamokose?
Šaltinis: Gabrialavičiūtė, I., Raižienė, S., ir Garckija, R. (2022). Geresnės mokinių motyvacijos link: Situacijų mokykloje klausimyno (SISQ) lietuviškos versijos pritaikymas Lietuvoje. Psichologija, 66, 79–94.
Kiekvienas mokytojas žino: yra dienų, kai klasė įsitraukusi ir domisi, o yra dienų, kai mokiniai tiesiog laukia, kol pamoka pasibaigs. Bet kas tiksliai bendravime su mokiniais lemia šį skirtumą? Lietuvos mokslininkės Ingrida Gabrialavičiūtė, Saulė Raižienė ir Renata Garckija patikrino, ar Belgijoje sukurtas įrankis, leidžiantis tiksliai išmatuoti mokytojo bendravimo būdus, tinka ir Lietuvos mokykloms.
Įvadas
Tyrėjos patikrino, ar vadinamasis Situacijų mokykloje klausimynas (SISQ) – sukurtas remiantis Belgijos mokslininkų pasiūlytu „Žiediniu modeliu" – tinkamai veikia ir Lietuvos kontekste. Klausimyną 2021–2022 m. pildė 715 septintų ir aštuntų klasių mokinių iš dešimties Lietuvos mokyklų, vertindami savo matematikos mokytojų (iš viso 26 mokytojų) bendravimo būdus 15-oje realistiškų pamokos situacijų (pvz., kai mokinys gauna blogą pažymį ar kyla konfliktas dėl taisyklių).
Klausimynas apima keturis mokytojo bendravimo stilius:
Autonomijos palaikymas – mokytojas įtraukia mokinius į sprendimus, atsižvelgia į jų nuomonę.
Struktūros suteikimas – mokytojas aiškiai paaiškina tikslus ir lūkesčius, padeda juos pasiekti.
Kontrolė – mokytojas reikalauja, grasina bausmėmis arba spaudžia psichologiškai (gėda, kaltė).
Chaosas – mokytojas nedalyvauja, palieka mokinius vienus arba nieko neplanuoja.
Kartu su mokytojo bendravimo vertinimu buvo matuojama, kaip mokiniai jaučiasi ir elgiasi per matematikos pamokas: kiek jie įsitraukia (elgesiu ir mąstymu), kiek patiria teigiamų ar neigiamų emocijų ir kiek yra patenkinti pamokomis.
Kas buvo tirta?
Klausimynas veikia taip, kaip tikėtasi – ir Lietuvoje. Statistinė analizė patvirtino, kad keturi mokytojo bendravimo stiliai iš tiesų yra atskiriami vieni nuo kitų taip, kaip numatė teorinis modelis: du iš jų (autonomijos palaikymas ir struktūra) yra susiję su mokinių poreikių tenkinimu, o kiti du (kontrolė ir chaosas) – su poreikių blokavimu.
Poreikius tenkinantis bendravimas nuosekliai susijęs su geresne mokinių savijauta. Kuo daugiau mokytojas taikė autonomiją palaikantį ar struktūruojantį bendravimą, tuo mokiniai labiau įsitraukė į matematikos mokymąsi, patyrė daugiau teigiamų emocijų, mažiau neigiamų ir buvo labiau patenkinti pamokomis.
Chaotiškas bendravimas veikė priešingai. Kai mokytojo elgesys buvo nenuoseklus, nenuspėjamas ar abejingas, mokiniai patyrė daugiau neigiamų emocijų ir buvo mažiau įsitraukę bei patenkinti.
Vienas rezultatas nustebino pačias tyrėjas: kontroliuojantis bendravimas (reikalavimai, grasinimai, spaudimas) buvo susijęs su geresniu mokinių gebėjimu mąstyti apie savo mokymąsi, nors kartu jis, kaip ir tikėtasi, buvo susijęs su prastesne emocine savijauta ir mažesniu pasitenkinimu pamokomis. Tyrėjos tai aiškina taip: poreikius blokuojantis mokytojo bendravimas gali paskatinti mokinius stengtis kruopščiau apdoroti mokymosi medžiagą, tačiau tai vyksta emocinės gerovės sąskaita.
Ne visi bendravimo būdai daro vienodą poveikį. Tyrimas atskleidė, kad tarp keturių pagrindinių stilių slypi po du subtilesnius bendravimo būdus, ir jie skiriasi savo poveikio stiprumu. Pavyzdžiui, mokytojo derinimasis prie mokinių interesų ir padrąsinimas turėjo stipresnį teigiamą poveikį mokinių gerovei nei tiesiog mokinių įtraukimas į sprendimus ar aiškinimas. Panašiai, kai mokytojas visiškai apleidžia klasę ir palieka mokinius vienus, tai kenkia labiau nei tiesiog nesistemingas, neplanuotas darbas.
Vienas klausimyno teiginys nesuveikė taip, kaip tikėtasi. Teiginys, kuriame mokytojas primena taisykles ir įspėja apie pasekmes už jų nesilaikymą, Lietuvos mokinių buvo suvokiamas ne kaip kontroliuojantis elgesys (kaip numatyta originaliame modelyje), o kaip aiškių gairių davimas – tai yra, struktūros suteikimas. Todėl tyrėjos rekomendavo šio teiginio neįtraukti į galutinį kontrolės stiliaus vertinimą.
Ką jie nustatė?
Lietuviška SISQ klausimyno versija yra patikima ir tinkama naudoti Lietuvos švietimo sistemoje.
Klausimynas leidžia ne tik atskirti keturis pagrindinius mokytojo bendravimo stilius, bet ir aštuonis subtilesnius bendravimo būdus, kurie skiriasi savo poveikio mokiniams stiprumu.
Poreikius tenkinantys bendravimo būdai (ypač derinimasis prie mokinio ir padrąsinimas) turi stipriausią teigiamą ryšį su mokinių įsitraukimu ir gerove.
Poreikius blokuojantys būdai skiriasi savo žalingumu – mokinių apleidimas kenkia labiau nei tiesiog neplanuotas, chaotiškas darbas.
Autonomijos palaikymo ir struktūros suteikimo stiliai Lietuvos mokinių suvokiami kaip labai panašios viena į kitą praktikos – tai sutampa su panašiais tyrimais kitose šalyse.
Išvados
Remiantis mokinių atsakymais į šį klausimyną, mokytojas gali gauti asmeninį savo bendravimo su mokiniais profilį – tai gali paskatinti savirefleksiją ir parodyti konkrečias kryptis, kaip tobulėti.
Autorės pabrėžia, kad mokinių įvertinimas apie mokytojo elgesį geriau nuspėja mokinių įsitraukimą mokantis nei paties mokytojo ar išorinio stebėtojo nuomonė, todėl verta remtis būtent mokinių grįžtamuoju ryšiu.
Ateities tyrimams autorės siūlo panaudoti ir SISQ mokytojų versiją, kad būtų galima palyginti, kaip skiriasi mokytojų ir mokinių požiūris į tą patį bendravimą – kitų šalių tyrimai rodo, kad mokytojai paprastai save vertina palankiau nei juos vertina mokiniai.
Rekomendacijos
Mokytojų klubo veiklą vykdo L. Loginovienė ir M. Gaveniauskė.
Individualios veiklos nr. 1178080
El. p.: mokytojuklubas.info@gmail.com