Kaip padėti regos sutrikimų turintiems mokiniams tiksliųjų ir gamtos mokslų pamokose?
Šaltinis: Žilytė, U., Geležinienė, R., Kuginytė-Arlauskienė, I. (2025). Pedagogų patirtys ugdant mokinius, turinčius regos sutrikimų, tiksliųjų ir gamtos mokslų pamokose: Scopus duomenų bazės literatūros analizė. Specialusis ugdymas / Special Education, 48, 115–143.
Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklose šiuo metu mokosi 66 mokiniai, turintys vidutinę ar žymią silpnaregystę, ir 6 mokiniai, turintys aklumą arba didelį regėjimo likutį. Nors šie mokiniai gali mokytis visų dalykų, tiksliaisiais ir gamtos mokslais (matematika, fizika, chemija, biologija, informatika) jiems mokytis sunkiausia – čia gausu grafikų, schemų ir vaizdinių eksperimentų rezultatų, kuriuos sunku pritaikyti kitokiam suvokimo būdui. Problema dar labiau išryškėja aukštesnėse klasėse, kai ugdymas tampa orientuotas į akademinį turinį, o dalykų prieinamumas priklauso nuo konkretaus mokytojo žinių – todėl mokiniai dažnai renkasi dalykus ne pagal gebėjimus ar interesus, o pagal tai, kas jiems apskritai prieinama.
Mokslininkės Ugnė Žilytė, Renata Geležinienė (Vilniaus universiteto Šiaulių akademija) ir Ieva Kuginytė-Arlauskienė (Pietryčių Norvegijos universitetas) atliko sisteminę mokslinės literatūros analizę, siekdamos apibendrinti, su kokiais iššūkiais susiduria pedagogai, ir kokie techniniai bei metodiniai sprendimai realiai veikia.
Įvadas
Tyrimui pasirinktas literatūros apžvalgos (scoping review) metodas, taikant PRISMA kontrolinį sąrašą. Ieškota Academic Search Ultimate (EBSCO) ir Scopus duomenų bazėse. Iš viso rasta 2 446 įrašai; pritaikius griežtus atrankos kriterijus (temos tinkamumas, panašus į Lietuvos ekonominis-technologinis kontekstas, recenzuojamas leidinys, atviroji prieiga, pastarojo dešimtmečio publikacija, mokiniai tik su regos sutrikimu, įprastos – ne pandeminės – mokymosi sąlygos), galutinei analizei liko 12 mokslinių straipsnių.
Šie tyrimai apėmė ir konkrečių technologinių priemonių kūrimą bei testavimą, ir mokinių bei pedagogų (įskaitant būsimuosius mokytojus) patirčių tyrimus matematikos, fizikos, chemijos, biologijos ir informatikos pamokose.
Kas buvo tirta?
Pagrindinės kliūtys
Nepritaikyta fizinė ir informacinė aplinka. Trūksta vaizdo didintuvų, ekrano skaitymo programų, reljefinių žemėlapių, kontrastingo spalvų ženklinimo, Brailio rašto užrašų.
Skaitmeninių ir eksperimentinių priemonių neprieinamumas. Akliems mokiniams beveik neįmanoma savarankiškai atlikti laboratorinių matavimų, nes prietaisai orientuoti į regėjimą.
Vizualaus turinio dominavimas. Matematikoje ir informatikoje – grafikai, gamtos moksluose – laboratorinių darbų vaizdiniai rezultatai.
Pedagogų pasirengimo trūkumas. Net būsimieji mokytojai pripažįsta stokojantys žinių apie pagalbines priemones. Lietuvoje nuo 2002 iki 2017 m. specialieji pedagogai (tiflopedagogai) apskritai nebuvo rengiami.
Šios kliūtys mažina ne tik supratimą, bet ir mokinių pasitikėjimą savimi bei motyvaciją mokytis.
Konkretūs įrankiai ir programos, apie kuriuos rašo tyrėjos
Tyrime aprašyti keli konkretūs sprendimai, apie kuriuos verta žinoti:
IDMILE – interaktyvi didaktinė matematikos mokymosi aplinka akliesiems mokiniams; padeda greičiau rasti ir atpažinti paryškintą informaciją elektroniniuose matematikos vadovėliuose naudojant ekrano skaitytuvą ir (arba) Brailio rašto eilutę.
TAURIS sistema – telefono programėlė, kuri realiuoju laiku girdimai apibūdina, ką mokinys liečia taktilinėje grafikoje, tiesiogiai susiejant lytėjimą ir garsą.
Torino – fizinė programavimo kalba, sukurta 7–11 metų mokiniams su regos sutrikimais mokyti programavimo pagrindų kuriant fizinius programinius kodus (be ekrano).
DotPad – Pietų Korėjoje sukurtas pirmasis išmanusis taktilinis liečiamasis ekranas. Informaciją perteikia Brailio raštu ir taktiliniais elementais, o integruotas dirbtinis intelektas gali balsu apibūdinti ekrane rodomus grafinius elementus. Leidžia mokiniams patiems braižyti grafinius objektus.
MDS (Multisensory Diagram System) – sistema, kuri ekrane rodo didelio kontrasto diagramą ir kartu paliečiant ekraną suteikia garsinį bei haptinį (lietimo) grįžtamąjį ryšį.
„Be My Eyes“ su ChatGPT – pagalbinė programėlė, kurioje integruotas dirbtinio intelekto modelis gali balsu aprašyti naudotojo pateiktą nuotrauką ir atsakyti į papildomus klausimus apie ją.
HAPT sistema – haptinė (lietimo) sistema, padedanti mokiniams braižyti bei „skaityti“ erdvinius virtualius objektus ir orientuotis viešosiose erdvėse (pvz., oro uostuose).
Pritaikytas termometras – prietaisas chemijos pamokoms, temperatūrą perteikiantis garso ir vibracijos impulsais, pigus ir patogus naudoti.
Word programos „Accessibility“ funkcija – jau esama, plačiai prieinama priemonė, verčianti tekstą garsu; naudota kartu su taktiline grafika fizikos pamokose.
Metodiniai sprendimai
Tarpmodalinis mokymasis – informacija pateikiama per kelis jutimo kanalus vienu metu.
Žodinis paaiškinimas kaip papildoma priemonė – svarbus visiems mokiniams, nes du žmonės, žiūrėdami į tą patį objektą, gali jį suvokti skirtingai.
Bendradarbiavimu grindžiamas mokymasis – porinis ar grupinis darbas stiprina socialinę įtrauktį.
Refleksyvi praktika – laikas mokiniui apmąstyti savo mokymosi patirtį stiprina pasitikėjimą savimi.
Universalus dizainas mokymuisi (UDL) – medžiaga iš anksto pritaikoma visiems, o ne „po fakto“ vienam mokiniui.
Tyrimų analizė rodo aiškią tendenciją: veiksmingiausi ne pavieniai sprendimai, o tie, kurie derina kelis sensorinius kanalus, personalizuotą mokymąsi ir aktyvų mokinio įsitraukimą kartu su pedagoginėmis strategijomis.
Kas buvo nustatyta?
Pedagogams, ugdantiems regos sutrikimų turinčius mokinius, daugiausia iššūkių tiksliųjų ir gamtos mokslų srityje kelia žinių trūkumas, nepakankamai pritaikytas ugdymo turinys ir ribotas informacinės bei fizinės aplinkos prieinamumas, ypač dėl vizualių elementų dominavimo.
Išryškėja keturios pagrindinės iššūkių kategorijos: infrastruktūros ir technologijų nepritaikymas, vizualiai orientuotų mokymo priemonių dominavimas, skaitmeninių ir eksperimentinių sąsajų trikdžiai bei pažintiniai iššūkiai.
Veiksmingiausi yra sprendimai, besiremiantys kompleksiniu požiūriu – derinant skirtingus sensorinius modalumus, personalizuotą mokymąsi ir aktyvų mokinių įsitraukimą. Tai ne tik sumažina kliūtis, bet ir stiprina mokinių motyvaciją bei savarankiškumą – esminius dalykus kuriant įtraukią švietimo praktiką.
Išvados
Stiprinti pedagogų rengimą – daugiau praktinių mokymų apie regos sutrikimų turinčių mokinių įtrauktį, pasitelkiant šiuolaikines technologijas.
Parengti mokomosios medžiagos prieinamumo gaires, padėsiančias pedagogams veiksmingiau pritaikyti turinį.
Tęsti mokslinius tyrimus, ieškant naujų techninių ir metodinių sprendimų, paremtų multisensorine prieiga.
Organizuoti mokymus apie dirbtinio intelekto galimybes (pvz., „Be My Eyes“, DotPad), ugdant regos sutrikimų turinčius vaikus.
Plėsti tyrimo lauką – atlikti empirinius tyrimus, atskleidžiančius realią situaciją Lietuvos mokyklose, nes ši apžvalga apėmė tik 12 straipsnių iš dviejų duomenų bazių.
Rekomendacijos
Mokytojų klubo veiklą vykdo L. Loginovienė ir M. Gaveniauskė.
Individualios veiklos nr. 1178080
El. p.: mokytojuklubas.info@gmail.com