Kaip žaidybinimas veikia mokinių įsitraukimą į mokymąsi?
Šaltinis: Ramírez Ruiz, J. J., Vargas Sanchez, A. D., ir Boude Figueredo, O. R. (2024). Impact of gamification on school engagement: a systematic review. Frontiers in Education, 9, Article 1466926.
Žaidybinimas – taškų, ženkliukų, iššūkių ir kitų žaidimų elementų naudojimas pamokose – pastaraisiais metais tapo viena populiariausių priemonių, kuria mokytojai bando paskatinti mokinių įsitraukimą. Tačiau ar ši priemonė iš tiesų veikia taip, kaip tikimasi? Kolumbijos mokslininkės Judy Julieth Ramírez Ruiz, Ana Dolores Vargas Sanchez ir Oscar Rafael Boude Figueredo peržiūrėjo dešimtmetį trukusius tyrimus šia tema, kad atsakytų būtent į šį klausimą.
Įvadas
Tai ne vienas atskiras tyrimas, o sisteminė apžvalga – mokslininkės surinko ir kryptingai išanalizavo 2013–2023 metais atliktus tyrimus apie žaidybinimą pradiniame ir viduriniame ugdyme. Ieškant straipsnių trijose mokslinėse duomenų bazėse (Web of Science, EBSCO, SCOPUS), iš pradžių rasta 739 straipsniai, o po griežtos atrankos (pagal PRISMA metodiką) į galutinę analizę pateko 90 empirinių tyrimų. Tyrėjos analizavo, kaip šie tyrimai apibrėžia „mokyklinį įsitraukimą" (angl. school engagement) ir kokį poveikį žaidybinimas turėjo šiam įsitraukimui.
Svarbu pažymėti: iš pradžių tyrėjos norėjo apsiriboti tik pradiniu ugdymu, tačiau dėl per menko šios srities tyrimų kiekio teko išplėsti paiešką ir įtraukti vidurinį ugdymą.
Kas buvo tirta?
Tyrimų šia tema sparčiai daugėja, tačiau netolygiai pasiskirsčiusios geografiškai. 2022–2023 metais buvo atlikta net 48 proc. visų analizuotų tyrimų – tai rodo sparčiai augantį susidomėjimą tema. Tačiau net 71 proc. tyrimų atlikta Azijoje, o daugelyje pasaulio regionų (įskaitant didžiąją Europos ir Pietų Amerikos dalį) tyrimų šia tema trūksta arba jų visai nėra.
Dauguma tyrimų vertina „mokyklinį įsitraukimą" pernelyg siaurai. Nors teoriškai įsitraukimas apima tris dimensijas – elgesio, emocinę ir kognityvinę – dauguma tyrimų faktiškai matuoja tik motyvaciją ir dalyvavimą, ignoruodami kitus svarbius aspektus, tokius kaip savireguliacija, kontrolė ar mokymosi pasiekimai.
Motyvacija ir mokymosi pasiekimai nebūtinai eina kartu. Nors dalis tyrimų rodo, kad žaidybinimas didina motyvaciją, savęs veiksmingumo jausmą ir pasitikėjimą, kiti tyrimai atskleidžia, kad padidėjusi motyvacija nebūtinai virsta geresniais mokymosi rezultatais. Kai kurie tyrimai netgi neranda reikšmingo skirtumo tarp žaidybinių ir tradicinių mokymo strategijų akademinių pasiekimų atžvilgiu.
Tiek skaitmeninis, tiek neskaitmeninis žaidybinimas veikia panašiai efektyviai. Apžvalga parodė, kad tiek „prijungtas" žaidybinimas (skaitmeninės aplinkos, mobiliosios programėlės), tiek „neprijungtas" (kortelės, stalo žaidimai) buvo veiksmingi didinant motyvaciją, dalyvavimą ir akademinius pasiekimus.
Žaidybinimas STEM dalykuose ir skaitymo srityje davė teigiamų rezultatų. Keli tyrimai parodė, kad žaidybinės veiklos gali padidinti mokinių įsitraukimą ir net pagerinti pasiekimus gamtos mokslų, matematikos ir technologijų srityse, taip pat teigiamai paveikti skaitymo supratimą ir susidomėjimą skaitymu.
Mokytojų kvalifikacijos kėlimui skiriama nepakankamai dėmesio. Iš 90 analizuotų straipsnių tik 3 proc. buvo skirti mokytojų mokymui, kaip taikyti žaidybines strategijas. Tai ypač svarbu, nes keli tyrimai nurodė, kad būtent mokytojų parengimo trūkumas riboja žaidybinimo poveikį klasėje.
Tyrimų trukmė ir imčių dydis dažnai buvo nepakankami. Tyrėjos pastebėjo, kad daugelis tyrimų truko per trumpai, kad būtų galima pastebėti reikšmingus pokyčius klasėje – tyrimų autoriai patys pripažino, jog taikymo laikas buvo per trumpas.
Ką jie nustatė?
1. Žaidybinimas svarbus ne tik universitetuose, bet ir mokyklose. Ši sąvoka pirmiausia atsirado kalbant apie studentus, tačiau tyrimas rodo, kad ji tapo lygiai taip pat aktuali ir dirbant su mokyklinio amžiaus vaikais.
2. Vien motyvacijos ir dalyvavimo nepakanka – reikia žiūrėti plačiau. Dauguma iki šiol atliktų tyrimų vertino tik tai, ar vaikas labiau nori dalyvauti pamokoje ir ar jaučiasi motyvuotas. Tačiau tikras įsitraukimas turi ir kitas puses – ar vaikas iš tiesų geriau mąsto, geriau įsimena, moka valdyti save mokydamasis. Autorės sako: jei matuosime tik motyvaciją, gausime neišsamų, iškreiptą vaizdą apie tai, ar žaidybinimas iš tikrųjų padeda.
3. Žaidybinė veikla turi būti pritaikyta konkrečiam vaikui, o ne vienoda visiems. Skirtingi vaikai mokosi skirtingai – vieniems patogiau mokytis vaizdais, kitiems veikiant, treti geriau įsimena per pasikartojimą. Autorės pabrėžia, kad žaidybinė veikla turėtų būti kuriama atsižvelgiant į tai, koks konkrečiai vaikas yra, o ne kaip universalus, visiems tinkantis įrankis.
4. Vienkartinė žaidybinė pamoka duoda mažai naudos – reikia nuoseklumo. Tyrimai, kuriuose žaidybinė veikla buvo taikoma tik kelis kartus ar trumpą laiką, dažnai nerodė jokio realaus poveikio. Poveikis atsiranda tik tada, kai žaidybiniai elementai tampa nuolatine, kasdiene klasės praktikos dalimi – panašiai kaip vieno sportinio užsiėmimo neužtenka, kad pagerėtų fizinė forma.
5. Trūksta patikimų būdų išmatuoti, ar žaidybinimas iš tiesų veikia. Skirtingi tyrėjai naudoja skirtingus, nevienodus būdus vertinti, ar vaikas „įsitraukė" labiau. Dėl to sunku palyginti rezultatus tarp skirtingų tyrimų ir su tikrumu pasakyti, kas iš tiesų veikia geriausiai. Reikėtų bendro, visų pripažinto įrankio šiam dalykui matuoti.
Išvados
Būtina skatinti daugiau tyrimų tose šalyse ir regionuose, kur šios srities tyrimų kol kas mažai arba jų nėra – tai leistų suprasti, kaip mokyklinis įsitraukimas veikia skirtinguose kontekstuose.
Rengiant žaidybines veiklas, svarbu atsižvelgti į mokinių interesus – tai didina malonumą ir leidžia individualizuoti mokymąsi.
Mokytojai turėtų būti reguliariai mokomi taikyti žaidybines strategijas, kad įveiktų nuostatas ir apribojimus, trukdančius naudoti žaidimų elementus klasėje.
Žaidybines strategijas rekomenduojama taikyti nuosekliai, kaip kasdienę klasės praktikos dalį, o ne kaip vienkartinę ar trumpalaikę priemonę – tik taip galima pasiekti tvarų poveikį mokinių įsitraukimui.
Rekomendacijos
Mokytojų klubo veiklą vykdo L. Loginovienė ir M. Gaveniauskė.
Individualios veiklos nr. 1178080
El. p.: mokytojuklubas.info@gmail.com