Mokytojas šiandien nebėra vien žinių perteikėjas. Jis vis dažniau tampa bendruomenės kūrėju, lyderiu, žmogumi, kuris ne tik moko, bet ir telkia, įkvepia, padeda augti. Toks požiūris aiškiai atsiskleidžia Riešės gimnazijos pradinių klasių mokytojos Lauros Muliarčikienės profesiniame kelyje.

Švietime ji dirba jau 25-erius metus. Per šį laiką sukaupė ne tik didelę patirtį, bet ir tvirtą įsitikinimą, kad stipri mokykla prasideda nuo šiuolaikiškos pamokos ir nuoširdaus bendradarbiavimo su mokinio šeima. Pasak mokytojos, jos profesinis kelias vyko nuo tradicinio mokymo link visiško atvirumo naujovėms. Ji aktyviai domisi mokslo ir technologijų naujovėmis, o šiandien yra ne tik klasės mokytoja, Riešės gimnazijos ir bendruomenės tarybos narė, bet ir lektorė, besidalinanti žiniomis apie dirbtinį intelektą bei savo profesine patirtimi su kitomis mokytojomis.

Dirbtinio intelekto įrankiai, anot Lauros Muliarčikienės, jai tapo neįkainojama pagalba. Jie leidžia sutaupyti laiko ruošiantis pamokoms, o šį laiką ji gali skirti tam, kas svarbiausia, - gyvam ryšiui su mokiniais ir savo šeima. Vis dėlto, nepaisant technologijų pažangos, svarbiausios jos stiprybės išlieka tos pačios: šiuolaikiška gera pamoka ir nuoširdus bendradarbiavimas su mokinio šeima.

Mokytojos klasė – ne statiška erdvė, o gyvas organizmas. Kiekvieni mokslo metai prasideda nuo tam tikros temos, kuri vėliau nuosekliai plėtojama visus metus. Klasės aplinka nuolat kinta, nes joje atsiranda mokinių STEAM projektai, piešiniai, įvairūs kūrybiniai darbai. Erdvė kuriama taip, kad joje būtų gera ne tik mokytis, bet ir kurti.

Toks požiūris į klasę atskleidžia svarbią mokytojos nuostatą: mokymosi aplinka turi būti prasminga ir įtraukianti. Ji turi kalbėti vaikui, kvėpuoti tuo, kuo gyvena klasės bendruomenė, ir padėti kiekvienam mokiniui pasijusti šios bendruomenės dalimi.

Klasė, kuri nuolat gyvena ir keičiasi

Paklausta apie sėkmingiausias savo pamokas, Laura Muliarčikienė kalba ne apie vieną konkretų epizodą, o apie visą mokymo filosofiją. Jos įsitikinimu, gera pamoka nėra mokytojo monologas. Tai meistriškai suplanuotas procesas, orientuotas į kiekvieno mokinio poreikius.

Pirmiausia, pasak mokytojos, labai svarbus aiškus uždavinys. Mokiniai neturi pradėti temos nežinodami, ką šiandien veiks ir ko išmoks. Aiškumas suteikia vaikui saugumo ir motyvacijos. Ne mažiau svarbus ir diferencijavimas - klasėje nėra dviejų vienodų vaikų, todėl užduotys turi būti pritaikytos taip, kad kiekvienas patirtų įveikiamą iššūkį ir sėkmę.

Viena stipriausių mokytojos taikomų technikų - „pastoliavimas“, kai mokiniai skatinami padėti vieni kitiems. Kai vaikas aiškina bendraklasiui, laimi abu: vienas geriau supranta temą, kitas įtvirtina savo žinias. Tokiu būdu ugdomi ne tik akademiniai, bet ir bendrystės bei atsakomybės įgūdžiai.

Pamokose daug vietos skiriama ir darbui grupėse. Tai padeda ugdyti gebėjimą tartis, išklausyti, veikti kartu ir siekti bendro rezultato. O kiekvienos pamokos pabaigoje svarbi vieta tenka refleksijai. Mokiniai įsivertina, kaip jiems sekėsi, kas buvo sunkiausia, kur dar reikėtų pasitempti. Mokytojos teigimu, be refleksijos pamoka nėra baigta.

Jos tikslas aiškus: kad iš pamokos išėjęs mokinys jaustųsi ne tik gavęs informacijos, bet ir ūgtelėjęs kaip asmenybė.

Gera pamoka - ne monologas, o apgalvotas procesas

Lauros Muliarčikienės požiūriu, viena sėkmingiausių pamokų formų yra ta, kuri peržengia klasės ribas. Ji dažnai kviečiasi į pamokas rašytojus, žymius žmones, kurie tampa gyvais pavyzdžiais ir padeda mokiniams giliau suprasti skaitomą literatūrą bei nagrinėjamas temas.

Pamoka ypatinga tampa tada, kai teorija susitinka su praktika: kai perskaičius knygą ar išnagrinėjus temą mokiniai ne tik ją aptaria, bet ir vyksta į edukaciją, ekskursiją ar spektaklį, tiesiogiai susijusį su tuo, apie ką mokėsi. Tokia patirtis, anot mokytojos, įtraukia mokinius, skatina jų smalsumą ir kritinį mąstymą. Būtent tada ugdymas tampa ne vien žinių perdavimu, o gyva patirtimi.

Kai pamoka peržengia klasės sienas

Ypatingą vietą Lauros Muliarčikienės darbe užima ryšys su mokinių tėvais. Ji pabrėžia, kad jos klasėje tėvai yra lygiaverčiai partneriai, o ryšys kuriamas per bendras patirtis.

Viena gražiausių klasės tradicijų - mokslo metų užbaigtuvės birželį. Tada visa klasės bendruomenė - mokiniai, tėvai, broliai ir sesės - dviem paroms vyksta į stovyklavietę su palapinėmis. Iš viso susirenka apie 120 žmonių. Kartu plaukiama baidarėmis, keliama klasės vėliava, žaidžiami protmūšiai, gaminamas maistas ant laužo. Mokytojos teigimu, toks laikas kartu suartina labiau nei bet kuris susirinkimas mokykloje.

Šiais metais bendrystė nuvedė net iki Laplandijos Suomijoje, pas Kalėdų Senelį. Pasak mokytojos, kai tėvai ir mokytojas žiūri viena kryptimi, mokinys jaučiasi saugus ir motyvuotas.

Tėvai - lygiaverčiai partneriai

Dirbdama kasdienį darbą, mokytoja aiškiai mato, kiek daug laiko ir pasiruošimo reikalauja kokybiškas vaiko pažangos aptarimas. Todėl kartu su kolege, psichologe Asta Vaitiekūniene, ji sukūrė unikalią trišalio pokalbio metodiką bei korteles, kurios žaidybine forma įtraukia mokinius ir kartu tampa efektyviu, laiką taupančiu įrankiu pedagogams.

Šis įrankis padeda sutaupyti laiko, nes mokytojui nebereikia nuo pradžių kurti pokalbio plano - galima atsirinkti aktualias korteles iš 58 klausimų rinkinio. Žaidybinė forma ir spalvotas dizainas padeda mokiniui atsipalaiduoti ir kalbėti atviriau. Keturių temų struktūra - mokymasis, bendravimas, emocijos ir klausimai tėvams - leidžia tiksliau atpažinti vaiko stiprybes ir spragas.

Pokalbis pradedamas tada, kai mokinys, prieš tai pildęs individualios pažangos kortelę, ją pristato susitikimo metu, o baigiamas konkrečiu susitarimų lapu, už kurį atsakomybę prisiima pats mokinys.

Ji pabrėžia, kad tai yra įrankis, kuris prakalbina net tyliausius ir suvienija šeimą bei mokyklą bendram tikslui. Mokytojams tai reiškia ir didelę pagalbą, ir laiko taupymą: nebereikia sukti galvos, kaip pradėti nepatogų pokalbį ar kaip prakalbinti užsidariusį mokinį, nes kortelės sukuria saugią ir struktūrizuotą erdvę dialogui.

Susidomėjus rašyti el. p. muliarcikienelaura@gmail.com

Įrankis, gimęs iš praktinio poreikio

Paklausta, kokią žinutę norėtų palikti skaitančiam mokytojui, Laura Muliarčikienė kalba aiškiai ir tiesiai: nebijokite būti lyderiais ir autoritetais savo klasei. Svarbiausia yra pasitikėjimas ir pagarba. Pirmiausia reikia „prisijaukinti“ mokinius ir jų tėvus, nes sukūrus saugią, pasitikėjimu grįstą atmosferą, mokymosi problemos sprendžiasi kur kas lengviau.

Ši mintis tiksliai apibendrina visą jos profesinę laikyseną. Šiuolaikiška pamoka, atvirumas naujovėms, stiprus ryšys su mokiniu, pagarbus bendradarbiavimas su šeima ir bendruomeniškumas - tai vertybės, kurios jos darbe nėra tik gražūs žodžiai. Tai kasdienė praktika, iš kurios gimsta prasmingas ugdymas.

Žinutė mokytojams: nebijokite būti lyderiais

Bendraukite ir bendradarbiaukite su L. Muliarčikiene

Nuotraukos

Daugiau akimirkų iš Lauros Muliarčikienės klasės gyvenimo