Ar judėjimas pamokos metu padeda pradinukams geriau mokytis matematikos?

Šaltinis: Bellacicco, R., Capone, F., Sorrentino, C., ir Di Martino, V. (2025). The role of active breaks and curriculum-based active breaks in enhancing executive functions and math performance, and in reducing math anxiety in primary school children: A systematic review. Education Sciences, 15(1), 47.

Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja, kad 5–17 metų vaikai ir paaugliai kasdien bent 60 minučių skirtų vidutinio ar didelio intensyvumo fiziniam aktyvumui. Viena iš strategijų, padedančių į mokyklos dieną įtraukti daugiau judėjimo, yra aktyvios pertraukėlės. Tai trumpi fizinio aktyvumo intarpai tiesiog klasėje.

Straipsnio autorės išskiria dvi aktyvių pertraukėlių rūšis:

  • Bendrosios aktyvios pertraukėlės – trumpas judėjimas, kuris yra poilsis nuo mokymosi (pavyzdžiui, žygiavimas vietoje, šokinėjimas, bėgimas vietoje, rankų judesiai).

  • Su ugdymo turiniu susietos aktyvios pertraukėlės – trumpas judėjimas, sujungtas su pamokos turiniu. Pavyzdžiui, vaikai atsako į matematikos užduotį judesiu: išsprendę 5 × 4, pašoka 20 kartų arba sudėdami šuoliuoja į priekį, o atimdami – atgal.

Autorės remiasi įkūnyto pažinimo (angl. embodied cognition) teorija. Pagal ją, mąstymas glaudžiai susijęs su kūno judesiais ir patirtimi, todėl per judesį įgytos žinios gali geriau įsitvirtinti atmintyje. Tai ypač svarbu matematikai, kur abstrakčios sąvokos per fizinę patirtį gali tapti konkretesnės.

Taip pat straipsnyje aptariamas matematikos nerimas – įtampos ir baimės jausmas, kuris trukdo atlikti veiksmus su skaičiais ir spręsti matematikos uždavinius. Autorės pažymi, kad fizinis aktyvumas gali padėti mažinti nerimą ir stresą, todėl verta tirti, ar aktyvios pertraukėlės gali sumažinti ir matematikos nerimą.

Įvadas

Tai sisteminė literatūros apžvalga, tai yra tyrimas, kurio metu pagal griežtas taisykles surenkami ir kartu analizuojami jau atlikti kitų mokslininkų tyrimai. Autorės atrinko 19 tyrimų, atliktų 2014–2023 metais JAV, Nyderlanduose, Šveicarijoje, Australijoje, Vokietijoje, Italijoje ir Danijoje. Juose dalyvavo 6–12 metų vaikai, mokęsi pirmoje–šeštoje klasėje, daugiausia ketvirtoje ir penktoje.

Iš 19 tyrimų 13 nagrinėjo bendrąsias aktyvias pertraukėles, 4 – su ugdymo turiniu susietas pertraukėles, o 2 tyrimai lygino abi rūšis tarpusavyje.

Autorės siekė atsakyti į tris klausimus:

  1. Kaip aktyvios pertraukėlės susijusios su vaikų vykdomosiomis funkcijomis, dėmesiu, susitelkimu į užduotį, matematikos rezultatais ir matematikos nerimu?

  2. Kokie pertraukėlių bruožai susiję su teigiamu poveikiu?

  3. Kaip į pertraukėlių vykdymą įsitraukia mokytojai ir ar pertraukėlės vykdomos taip, kaip buvo suplanuota?

Vykdomosios funkcijos – tai aukštesnieji mąstymo gebėjimai, padedantys pradėti, keisti, reguliuoti, stebėti ir kontroliuoti savo veiksmus ir mintis. Prie jų priskiriamas, pavyzdžiui, gebėjimas sulaikyti impulsą, persijungti nuo vienos užduoties prie kitos ir išlaikyti informaciją atmintyje. Susitelkimas į užduotį reiškia, kad vaikas dėmesingai klauso mokytojo arba aktyviai atlieka jam paskirtą užduotį.

Kas nagrinėta?

Analizė leido išskirti keturias pagrindines temas.

Kaip atrodė pertraukėlės. Bendrosiose aktyviose pertraukėlėse vaikai dažniausiai žygiavo vietoje, šokinėjo, bėgo vietoje, judino rankas, kai kur vaikščiojo kaip gyvūnai. Kai kuriuose tyrimuose judesiai buvo rodomi vaizdo įrašuose arba aktyviuose vaizdo žaidimuose. Viena pertraukėlė truko nuo 4 iki 20 minučių, dažniausiai jos vyko kartą per dieną bent tris dienas per savaitę. Su ugdymo turiniu susietos pertraukėlės buvo panašesnės tarpusavyje: viena pertraukėlė truko 10–15 minučių, vyko kartą per dieną, nuo trijų iki šešių kartų per savaitę.

Vykdomosios funkcijos ir dėmesys. Rezultatai buvo nevienodi. Viename tyrime po 10 minučių pertraukėlės, kurioje judėjimas buvo derinamas su mąstymo užduotimis, vaikai greičiau reagavo ir geriau sulaikė impulsus. Kitame tyrime 20 minučių pertraukėlė antrokams turėjo neigiamą poveikį gebėjimui persijungti tarp užduočių. Tyrimo autoriai mano, kad tokia pertraukėlė antrokams galėjo būti per ilga. Dar dviejuose tyrimuose kasdienės pertraukėlės nei pagerino, nei pablogino vaikų dėmesio, impulsų sulaikymo ar atminties. Iš penkių tyrimų, vertinusių dėmesį, du nustatė teigiamą poveikį, o trys – jokio.

Susitelkimas į užduotį. Bendrosios aktyvios pertraukėlės pagerino vaikų susitelkimą į užduotį tyrimuose, kurie truko 4–6 savaites. Viename tyrime teigiamas poveikis pastebėtas po 5 minučių pertraukėlių, kitame – po 10 minučių pertraukėlių, o trumpesnės pertraukėlės poveikio neturėjo. Abiejuose tyrimuose, kuriuose su ugdymo turiniu susietos pertraukėlės buvo taikomos matematikos pamokose, vaikai labiau susitelkdavo į užduotį: ir tada, kai programa truko keturias savaites, ir tada, kai ji tęsėsi trejus metus.

Matematikos rezultatai. Iš penkių tyrimų, kuriuose bendrosios aktyvios pertraukėlės buvo vertinamos pagal matematikos rezultatus, du nustatė teigiamą poveikį, trys – jokio. Viename tyrime geriausi matematikos rezultatai buvo po 10 ir 20 minučių pertraukėlių. Su ugdymo turiniu susietos pertraukėlės matematikos rezultatus pagerino abiejuose jas vertinusiuose tyrimuose. Autorės pažymi, kad šios pertraukėlės matematikos rezultatams turėjo nuoseklesnį teigiamą poveikį nei bendrosios. Nė viename tyrime nebuvo nustatyta, kad su ugdymo turiniu susietos pertraukėlės pakenktų.

Abiejų rūšių palyginimas. Du tyrimai, lyginę abi pertraukėlių rūšis, gavo prieštaringus rezultatus. Viename šiek tiek didesnis poveikis matematikos rezultatams nustatytas grupėje, kuri judėjo be mokymosi turinio. Šio tyrimo autoriai pabrėžė, kad vaikams svarbu suteikti tikrą poilsį nuo mokymosi ir mąstymo pastangų, o ne naudoti judėjimą vien tam, kad būtų kartojama medžiaga. Kitame tyrime geriau sekėsi grupei, kuri taikė su ugdymo turiniu susietas pertraukėles: jos mokinių matematikos rezultatai buvo geresni ir už bendrųjų pertraukėlių grupės, ir už grupės, kuri pertraukėlių neturėjo, rezultatus. Šiame tyrime poveikis skyrėsi priklausomai nuo vaikų amžiaus.

Matematikos nerimas. Jį nagrinėjo tik vienas tyrimas. Jame nerimas testo metu kito ir buvo susijęs su prastesniais matematikos rezultatais, tačiau aktyvi pertraukėlė vaikų nerimo, patiriamų pastangų ar užduoties sunkumo vertinimo nepakeitė. Be to, tyrimo autoriai neturėjo įrodymų, leidžiančių atskirti matematikos nerimą nuo bendro nerimo dėl testo.

Kitos gamtos ir tiksliųjų mokslų sritys. Nors apžvalgoje buvo ieškoma tyrimų apie visas STEM sritis (gamtos mokslus, technologijas, inžineriją ir matematiką), visi atrinkti tyrimai vertino tik matematikos rezultatus.

Specialiųjų ugdymosi poreikių turintys mokiniai. Trijuose tyrimuose jie buvo sąmoningai neįtraukti, viename – įtraukti, o šešiolikoje apie juos neužsimenama. Nė viename tyrime šių mokinių rezultatai nebuvo analizuojami atskirai.

Mokytojų vaidmuo. 11 tyrimų pertraukėles vedė mokytojai, 8 – tyrėjai. Visas su ugdymo turiniu susietas pertraukėles vedė klasių mokytojai, ir šiuose tyrimuose mokytojai turėjo daugiau laisvės: patys rinkosi matematikos turiniui tinkančias veiklas arba buvo apmokyti kurti aktyvias matematikos pamokas. Kai kuriuose tyrimuose mokytojai sakė, kad jiems labiau patinka su ugdymo turiniu susietos pertraukėlės, nes jas paprasta įgyvendinti, joms reikia mažai pasiruošimo, be to, mokytojams trūksta laiko ir jie jaučia ugdymo programos spaudimą. Viename tyrime, kur mokytojai tik įjungdavo ir išjungdavo aktyvų vaizdo žaidimą, jo autoriai mažą mokytojų įsitraukimą įvardijo kaip svarbų trūkumą. Tik dešimtyje tyrimų buvo patikrinta, ar pertraukėlės iš tiesų vyko taip, kaip suplanuota.

Kas buvo nustatyta?

  1. Aktyvių pertraukėlių poveikis vaikų vykdomosioms funkcijoms ir dėmesiui yra nevienodas: vieni tyrimai rodo pagerėjimą, kiti jokių pokyčių nenustato.

  2. Matematikos rezultatai gerėjo taikant tiek bendrąsias, tiek su ugdymo turiniu susietas pertraukėles, ypač kai bendrosios pertraukėlės truko 10–20 minučių. Su ugdymo turiniu susietos pertraukėlės matematikos rezultatams turėjo nuoseklesnį teigiamą poveikį.

  3. Aktyvios pertraukėlės padėjo vaikams geriau susitelkti į užduotį.

  4. Tyrimų apie matematikos nerimą per mažai, kad būtų galima daryti tvirtas išvadas.

  5. Nors įrodymai nevienodi, bendra tendencija rodo, kad aktyvios pertraukėlės gali būti vertinga priemonė skatinant fizinį aktyvumą ir galbūt gerinant vaikų mąstymo gebėjimus ir mokymosi rezultatus.

Išvados

  • Trumpos aktyvios pertraukėlės pradinukų dienoje, autorių nuomone, apskritai yra naudingos ir nemažina mokymosi rezultatų.

  • Trukmė ir dažnumas. Veiksmingiausios ir lengviausiai įtraukiamos į pamokų tvarkaraštį atrodo 10–12 minučių pertraukėlės. Toks laikas leidžia pakankamai pajudėti ir išlaikyti mokymuisi skirtą laiką.

  • Judėjimo siejimas su ugdymo turiniu, kaip su ugdymo turiniu susietose pertraukėlėse, gali padėti vaikams labiau įsitraukti ir geriau mokytis. Taip efektyviau išnaudojamas pamokos laikas, o mokomoji medžiaga įtvirtinama per judesį.

  • Pagalba mokytojams. Sėkmė labai priklauso nuo mokytojų įsitraukimo, todėl jiems reikia mokymų ir nuolatinės pagalbos, ypač kaip judėjimą įtraukti į įvairius mokomuosius dalykus, pirmiausia į matematiką.

  • Lankstumas. Pertraukėlės turėtų būti lengvai pritaikomos skirtingoms klasėms ir mokinių poreikiams, atsižvelgiant į turimą erdvę, mokinių gebėjimus ir ugdymo programos reikalavimus.

  • Mąstymo krūvis. Šiek tiek mąstymo reikalaujančios užduotys gali būti naudingos, tačiau per sudėtingos veiklos gali vaikus išvarginti ir turėti neigiamą poveikį. Svarbu rasti tinkamą pusiausvyrą.

Rekomendacijos

Mokytojų klubo veiklą vykdo L. Loginovienė ir M. Gaveniauskė.

Individualios veiklos nr. 1178080

El. p.: mokytojuklubas.info@gmail.com