Šaltinis: Petříčková, M., Janečková, M. (2025). Comparison of Pupils' Self-Concepts in Mathematics in the Context of the Transition to the Lower-Secondary School. Elementary Mathematics Education Journal, 7(2), 33–41.

Akademinė savivoka – tai, kaip mokinys suvokia ir vertina save lyginant su bendraamžiais. Ji formuoja mokinio požiūrį į atskirus dalykus ir bendrus mokymosi pasiekimus. Čekijos švietimo politikos dokumentuose (Strategija 2030+) vis daugiau dėmesio skiriama būtent mokinių individualiai raidai ir emocinei gerovei, o tyrimai rodo mažėjantį mokinių norą lankyti mokyklą – tendenciją, glaudžiai susijusią su savivoka.

Matematinė savivoka – tai žmogaus tikėjimas savo gebėjimu sėkmingai spręsti matematikos uždavinius. Ji formuojasi iš keturių šaltinių: pakartotinės sėkmės patirties, kitų (ypač artimų ar panašių) žmonių sėkmės stebėjimo, įtikinamo grįžtamojo ryšio, patvirtinančio gebėjimus, bei situacinių veiksnių (emocijų, streso) valdymo. Teigiama matematinė savivoka skatina mokinius drąsiau imtis naujų užduočių ir pasiekti geresnių rezultatų.

Tyrėjos Michaela Petříčková ir Miroslava Janečková (J. E. Purkyně universitetas, Ústí nad Labem, Čekija) kėlė klausimą, kaip mokinių matematinė savivoka kinta pereinant iš pradinio ugdymo (5 klasė) į žemesniąją vidurinę mokyklą (6 klasė), ir kokie veiksniai (amžius, lytis, specialieji ugdymosi poreikiai, kitų sričių savivoka) šį pokytį veikia.

Įvadas

Tyrimo tikslas – ištirti ryšį tarp matematinės savivokos ir kitų mokyklinio pasiekimo sričių (skaitymo, rašybos, rašymo, bendrų gebėjimų, pasitikėjimo savimi), atkreipiant dėmesį į skirtumus pagal klasę, lytį bei tarp mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių (SUP), ir jų neturinčių bendraamžių.

Metodas. Naudotas standartizuotas SPAS klausimynas (Student's Perception of Ability Scale, sukurtas Z. Matějčeko ir M. Vágnerovos, 1992 m.) – tai psichologų sukurtas ir plačiai naudojamas įrankis, vertinantis, kaip pats vaikas suvokia savo gebėjimus šešiose srityse: bendrus gebėjimus, matematiką, skaitymą, rašybą, rašymą ir pasitikėjimą savimi. Klausimyno teiginiai – dichotominiai (į kiekvieną atsakoma tiesiog „taip" arba „ne").

Kad rezultatus būtų galima lyginti tarpusavyje, surinkti balai perskaičiuojami į standartizuotą 10 balų STEN skalę – tai reiškia, kad kiekvieno vaiko atsakymai palyginami su tos pačios amžiaus grupės ir lyties norma. Paprasčiau tariant: kuo aukštesnis balas (arčiau 10), tuo teigiamiau vaikas vertina save toje srityje, lyginant su kitais savo amžiaus vaikais; kuo žemesnis (arčiau 1), tuo savivoka neigiamesnė.

Imtis. Tie patys mokiniai apklausti du kartus – 5 klasėje (2023/2024 m. m., 215 mokinių) ir po metų, jau 6 klasėje (2024/2025 m. m., 177 mokiniai). Analizei naudoti tik tie 145 mokiniai, kurių duomenys buvo surinkti abiem kartais – tai leido tiesiogiai palyginti tų pačių, o ne skirtingų, vaikų rezultatus prieš ir po perėjimo į kitą mokymosi pakopą.

Kas nagrinėta?

1. Kas keičiasi pereinant iš 5 į 6 klasę

Penktokai visose šešiose vertintose srityse savo gebėjimus vertino šiek tiek aukščiau, nei tie patys mokiniai po metų, jau tapę šeštokais. Tai reiškia, kad apskritai, pereinant į kitą mokymosi pakopą, vaikų pasitikėjimas savimi kiek krenta – tai patvirtina ir kitų šalių tyrimai, kad mokyklos pakopos kaita yra jautrus laikotarpis.

Svarbu tai, kad bendra akademinė savivoka (t. y. bendras vaiko požiūris į save kaip besimokantįjį) po perėjimo į 6 klasę sumažėjo tikrai reikšmingai – tai nėra atsitiktinumas, o patikimai nustatytas pokytis. Tuo tarpu konkrečiai matematinė savivoka sumažėjo tik labai nežymiai, ir šio pokyčio negalima laikyti patikimu (statistiškai reikšmingu) – tikėtina, kad tai tiesiog atsitiktinis svyravimas, o ne reali tendencija.

Geroji žinia mokytojams: abiejų klasių mokiniai savo matematinius gebėjimus vertino aukščiau nei vidutiniškai, ir būtent matematikoje mokiniai rodė aukščiausius vidutinius įverčius iš visų šešių sričių (aukštesnius nei, pvz., skaitymo ar rašybos srityse). Tai rodo, kad apskritai šių mokinių savivoka matematikos atžvilgiu yra palyginti tvirta ir atspari – bent jau vidutiniškai imant visą klasę.

Tačiau žvelgiant į kiekvieną vaiką atskirai, vaizdas nevienalytis: maždaug ketvirtadalis mokinių savo matematinę savivoką įvertino lygiai taip pat, kaip ir prieš metus (jiems perėjimas į 6 klasę šioje srityje nieko nepakeitė). Likusiems rezultatai pasiskirstė labai plačiai – nuo ryškaus sumažėjimo iki ryškaus padidėjimo. Kitaip tariant, vidutinis rezultatas visai klasei slepia tai, kad kai kuriems konkretiems vaikams perėjimas gali būti sunkesnis, negu rodo bendras vaizdas – todėl verta stebėti kiekvieną vaiką individualiai, o ne pasikliauti vien bendra tendencija.

2. Skirtumai tarp berniukų ir mergaičių

Abiejose klasėse mergaitės savo matematinę savivoką vertino šiek tiek žemiau nei berniukai. Po perėjimo į 6 klasę šis atotrūkis padidėjo – mergaičių matematinė savivoka sumažėjo pastebimiau, o berniukų net šiek tiek paaugo. Vis dėlto, statistiškai žiūrint, nei vienos, nei kitos grupės pokytis per metus nebuvo pakankamai didelis, kad būtų laikomas patikimu – tad kalbėti apie „tikrą" tendenciją čia reikia atsargiai.

Įdomu tai, kur mokiniai jautėsi stipriausi: berniukai aukščiausius savivertės įverčius rodė būtent matematikoje (tiek 5, tiek 6 klasėje), o mergaitės savo stipriausia sritimi laikė rašymą; matematikoje jų savivoka liko tik vidutiniame lygyje. Šis lyčių skirtumas matematikos srityje jau buvo statistiškai patikimas abiejose klasėse – tai reiškia, kad tai nėra atsitiktinumas.

Kodėl tai svarbu mokytojui: rezultatai rodo galimą tendenciją, kad mergaitės linkusios save matyti silpnesnes matematikoje nei berniukai, nepriklausomai nuo realių pasiekimų. Tai atitinka ir platesnėje mokslo literatūroje aptariamą reiškinį, kad mergaičių pasitikėjimas savimi matematikoje dažnai mažėja anksčiau ir stipriau nei jų realūs gebėjimai.

3. Skirtumai tarp mokinių, turinčių ir neturinčių specialiųjų ugdymosi poreikių (SUP)

Duomenys rodo, kad SUP turintys mokiniai savo matematinę savivoką vertino neigiamiau nei bendraamžiai be SUP – tiek 5, tiek 6 klasėje. Po perėjimo į 6 klasę skirtumas tarp šių dviejų grupių dar šiek tiek padidėjo (abiejų grupių savivoka krito, bet vis tiek liko atotrūkis), tačiau nei vienos grupės pokytis atskirai nebuvo statistiškai patikimas.

Svarbus radinys: visose kitose SPAS srityse (bendruose gebėjimuose, skaityme, rašyboje, rašyme, pasitikėjime savimi), išskyrus matematiką 6 klasėje, tarp SUP turinčių ir neturinčių mokinių nustatyti statistiškai patikimi skirtumai kiekvienoje klasėje atskirai. Kitaip tariant, SUP turintys mokiniai beveik visose srityse save vertina žemiau – tačiau matematikos srityje šeštoje klasėje šis skirtumas jau nebe toks aiškus.

Kodėl tai svarbu mokytojui: nepaisant to, kad SUP turinčių mokinių savivoka apskritai žemesnė, jų matematinės savivokos rezultatai išliko vidutiniame diapazone (ne žemai) – tai rodo tam tikrą stabilumą būtent šioje srityje, kurį galima laikyti atspirties tašku dirbant su šiais mokiniais.

4. Kaip matematinė savivoka susijusi su kitomis sritimis

Tyrimas atskleidė aiškų ir stiprų ryšį tarp bendros akademinės savivokos ir matematinės savivokos: kuo aukštesnis bendras vaiko požiūris į save kaip besimokantįjį, tuo aukštesnė ir jo matematinė savivoka. Iš visų tirtų veiksnių būtent bendra akademinė savivoka pasirodė esanti stipriausiai susijusi su matematine savivoka.

Kita vertus, paaiškėjo įdomus ir šiek tiek netikėtas dalykas: aukštesnė savivoka su kalba susijusiose srityse (skaitymas, rašyba, rašymas) siejosi su žemesne matematine savivoka. Kitaip tariant, mokiniai, kurie save laiko stipriais kalbinėse srityse, linkę save vertinti kaip santykinai silpnesnius matematikoje – ir atvirkščiai. Autorės tai aiškina vidiniu tarpsritiniu lyginimu: vaikas lygina save ne tik su kitais vaikais, bet ir su savimi pačiu skirtingose srityse (pvz., „aš stiprus gimtojoje kalboje, taigi, ko gero, silpnesnis matematikoje").

Šioje analizėje lytis, klasė, SUP statusas ar pasitikėjimas savimi neturėjo reikšmingos įtakos tam, kaip matematinė savivoka siejosi su kitomis sritimis – tai buvo pastebėta tik kai duomenys nagrinėti kitu būdu (pačių įverčių lygmeniu, žr. 1–3 punktus aukščiau).

Kas buvo nustatyta?

• Perėjimas iš pradinio į žemesniąją vidurinę mokyklą siejasi su bendros akademinės savivokos sumažėjimu. Matematinės savivokos atveju pokytis buvo tik nežymus ir statistiškai nereikšmingas.

• Šis modelis pasitvirtino visose tirtose grupėse, išskyrus berniukus lyčių palyginime – ryškesnis savivokos sumažėjimas stebėtas būtent tarp mergaičių visais nagrinėtais kintamaisiais. Berniukai abiejose klasėse rodė aukštesnius įverčius, o jų matematinė savivoka po perėjimo net šiek tiek padidėjo, tuo tarpu mergaičių – sumažėjo. Tai rodo galimą su lytimi susijusį skirtumą suvokiant savo matematinius gebėjimus.

• SUP turintys mokiniai visose tirtose srityse rodė žemesnę savivoką nei bendraamžiai be SUP – tai pastebėta tiek 5, tiek 6 klasėje. Tačiau SUP turinčių mokinių rezultatai matematinės savivokos srityje išliko vidutiniame diapazone, kas rodo tam tikrą stabilumą.

• Nustatyta teigiama sąsaja tarp bendros akademinės savivokos ir matematinės savivokos (kuo aukštesnis bendras įvertis, tuo aukštesnis ir matematinis), o aukštesnė savivoka kalbinėse srityse (skaitymo, rašybos, rašymo) siejosi su žemesniais matematinės savivokos įverčiais.

Išvados

Mokytojų klubo veiklą vykdo L. Loginovienė ir M. Gaveniauskė.

Individualios veiklos nr. 1178080

El. p.: mokytojuklubas.info@gmail.com

Prekių pirkimo - pardavimo taisykles

Privatumo politika