Studijuodama geografiją Vilniaus pedagoginiame universitete Virginija Byčienė tikrai negalvojo, kad dirbs mokykloje. Tuo metu ji apskritai dar nežinojo, kokį darbą norėtų dirbti. „Žinojau tik viena - noriu studijuoti sostinėje, man patinka geografija, o visa kita ateis su laiku", - prisimena ji.

Baigusi bakalauro studijas, darbo ji pradėjo ieškoti būtent mokyklose. 2005 metų rugsėjo 1-ąją Virginija atvyko į Riešės gimnaziją pokalbiui dėl darbo - taip prasidėjo jos mokytojos kelias. Šiandien ji yra geografijos mokytoja ir klasės vadovė.

Ar visada žinojo, kad bus mokytoja? „Manau, kažkur giliai viduje - taip. Tik garsiai sau to nebuvau įvardijusi", - sako Virginija. Kiekvieni mokslo metai tik stiprino jausmą, kad ji yra savo vietoje. Ryšys su mokiniais, noras tobulėti, ieškoti naujų idėjų ir matyti vaikų augimą jai iki šiol yra ženklai, kad pasirinko teisingą kelią.

„Mokykla man nėra tik darbas", - sako Virginija. Su paskutinės pamokos skambučiu jos darbo diena nesibaigia: mokiniai ateina atsiskaityti praleistų darbų, taisyti kontrolinių, vyksta konsultacijos, o ji pati ruošiasi pamokoms ir taiso darbus. Visa tai daug efektyviau padaro mokykloje, todėl jos darbo diena prasideda apie 7.30 val. ir dažniausiai baigiasi tik 16-17 val.

Virginija moko vaikus nuo 6 iki 12 klasės, todėl kiekviena diena kitokia. Per vieną dieną tenka bendrauti ir su vienuolikmečiais, ir su beveik suaugusiais jaunuoliais. Kiekvienas amžius reikalauja kitokio priėjimo, o tai, pasak jos, darbą daro labai įdomų.

Labiausiai mokytoją džiugina ryšys su mokiniais. „Mokytojas gali labai daug duoti vaikui, bet lygiai tiek pat gauna ir pats. Kad ir kokia būtų diena ar nuotaika, įėjus į klasę visa kita lieka už durų", - sako ji. Vaikai nori matyti mokytoją, kuris šypsosi, bendrauja ir yra su jais. Jie pastebi viską - naują suknelę, kitokią šukuoseną ar net nuotaiką. „Turbūt niekur kitur nesulaukčiau tiek nuoširdžių komplimentų, kiek jų išgirstu mokykloje."

Didžiausiu iššūkiu Virginija laiko kelio atradimą prie mokinių, kurie yra nemotyvuoti, prieštarauja ar sąmoningai trukdo pamokai. „Net ir po daugiau nei dvidešimties darbo metų vis dar ieškau būdų, kaip pasiekti kiekvieną vaiką. Ir, manau, būtent tai neleidžia sustoti."

Darbo diena, kuri nesibaigia su skambučiu

Save kaip mokytoją Virginija apibūdina taip - atsakinga, kūrybiška, inovatyvi. Jai svarbu, kad pamokos būtų įdomios ir prasmingos. Ji nuolat ieško naujų idėjų, metodų, išbando įvairias programas bei dirbtinio intelekto įrankius, kurie padeda kurti užduotis, pristatymus ir paįvairinti veiklas. „Tačiau svarbiausia ne technologijos. Siekiu, kad kiekvienas mokinys mano pamokoje jaustųsi matomas, nebijotų klysti, drąsiai klaustų ir nebijotų mokytis", - sako ji.

Trys žodžiai apie save

Ką slepia tavo namų vanduo?

Virginija labai mėgsta integruotas geografijos pamokas su biologija, fizika, istorija ar matematika. Tokios veiklos leidžia mokiniams pamatyti, kad skirtingi dalykai gyvenime glaudžiai susiję.

Ypač ji didžiuojasi 7 ir 9 klasėse vykusia geografijos ir biologijos STEAM pamoka „Gruntinio vandens tyrimas. Ką slepia tavo namų vanduo?". Jos metu mokiniai aiškinosi, kas yra nitratai, kaip jie patenka į vandenį, iš kur atsiranda požeminis vanduo ir kokį vandenį geriame kasdien. Atlikę vandens tyrimus, jie nustatė nitratų kiekį bei pH, analizavo rezultatus ir diskutavo, ar mūsų geriamasis vanduo iš tiesų yra saugus. „Tokiose pamokose teorija tampa realiu gyvenimu", - sako mokytoja.

Naktis mokykloje

Ne mažiau Virginija didžiuojasi ir viena savo, kaip klasės vadovės, idėja - „Naktimi mokykloje". Praėjusį gruodį su savo aštuntokais jie nusprendė surengti naktį mokykloje. „Prisipažinsiu - prieš tai buvo nemažai baimės ir abejonių. Galvojau, ar viena sugebėsiu viską suvaldyti, ar pavyks užtikrinti tvarką ir saugumą", - pasakoja ji.

Tačiau viskas pranoko lūkesčius. Kartu jie kepė picas ir kalėdinius meduolius, dekoravo meduolinius namelius, žaidė tinklinį ir kitus žaidimus, šoko, žiūrėjo filmą, daug kalbėjosi ir juokėsi. „Miego tą naktį buvo labai mažai, bet bendrystės - labai daug", - sako Virginija. Ši patirtis dar labiau sustiprino klasės ryšį, o vaikai iki šiol sako, kad tai buvo vienas gražiausių ir įsimintiniausių mokslo metų įvykių. „Tokios akimirkos primena, kad mokytojo darbas vyksta ne tik per pamokas - kartais svarbiausios pamokos vyksta tiesiog būnant kartu."

Kas pamokoje veikia?

Virginijos pamokose puikiai pasiteisina darbas grupėse ir porose, integruotos veiklos bei probleminės užduotys. Dažnai naują temą mokiniai nagrinėja mažose grupėse pagal jos parengtus klausimus. Kiekviena grupė atsako už dalį temos, o vėliau pristato savo išvadas klasei. Taip mokiniai mokosi ne tik geografijos, bet ir bendradarbiavimo bei viešojo kalbėjimo.

Pamokų pradžioje mokytoja dažnai taiko minčių lietų - tai, pasak jos, puikus būdas sužadinti smalsumą. Kasdien ji naudoja daug vaizdinės medžiagos - žemėlapius, vaizdo reportažus, animacijas, interaktyvias užduotis. „Vaikams daug lengviau suprasti klimato kaitą, stichines nelaimes ar žmogaus poveikį aplinkai, kai jie tai mato realiuose pavyzdžiuose, o ne tik perskaito vadovėlyje", - sako ji.

Virginija įsitikinusi, kad pamoka neturėtų baigtis klasės durimis. Kelionės, ekskursijos ir pamokos už mokyklos ribų visada tampa tomis patirtimis, kurias mokiniai prisimena ilgiausiai.

Klasė, kurioje kiekviena erdvė prasminga

Virginijos klasė nėra didelė, tačiau kiekviena jos erdvė išnaudota prasmingai. Jei reikėtų išskirti vieną svarbiausią darbo priemonę, tai būtų interaktyvioji lenta. „Šiandien jau sunkiai įsivaizduoju savo pamokas be jos - ji leidžia pamokas padaryti gyvesnes, įtraukesnes ir interaktyvesnes", - sako mokytoja.

Kai atrodė, kad nebetinka šiam darbui

Ar buvo momentas, kai rimtai pagalvojo išeiti iš mokyklos? „Buvo. Ir ne vieną kartą", - atvirai sako Virginija. Prieš kelerius metus atėjo etapas, kai atrodė, kad ji nebetinka šiam darbui: nebesusitvarko su kai kuriomis klasėmis, mokiniai negirdi, o ji nebežino, ką daryti kitaip.

Labai padėjo poilsis, šeimos palaikymas ir laikas sustoti. „Supratau, kad mokytojavimas man nėra tik profesija - tai gyvenimo būdas. Man reikia bendravimo su mokiniais, patinka mano dėstomas dalykas, patinka nuolat mokytis pačiai. Reikėjo tik iš naujo atsakyti sau į klausimą, kodėl visa tai darau."

Skaudžiausia - neteisybė

Skaudžiausia Virginijai matyti neteisybę. „Kai vieni mokytojai nuoširdžiai dirba, prisiima atsakomybę ir atiduoda visą save, o kiti tik imituoja darbą, bet vis tiek išvengia atsakomybės", - sako ji. Tokios situacijos verčia susimąstyti, kodėl vieni stengiasi tiek daug, jei kiti gali daryti gerokai mažiau ir nesulaukti pasekmių. „Tai skaudina ne tik kaip mokytoją, bet ir kaip žmogų."

„Auklėtoja, mes Jumis didžiuojamės"

Akimirkų, kai suprato, kad pasirinko teisingą profesiją, Virginija sako turinti labai daug. Kai mokiniai išeidami iš pamokos pasako: „Ačiū už pamoką." Kai per pertraukas ateina tiesiog pasikalbėti. Kai ryte nori eiti į darbą, o pirmadienis tampa viena mėgstamiausių savaitės dienų, nes po savaitgalio tiek minčių ir idėjų, ką darys.

Labai brangios jai ir tėvų padėkos, kolegų palaikymas. „Kolegos, su kuriais norisi ne tik dirbti, bet ir keliauti, pramogauti ir tiesiog paplepėti", - sako ji. Tačiau labiausiai įsiminė auklėtinių žodžiai: „Auklėtoja, mes Jumis didžiuojamės. Jūs net neįsivaizduojate, kaip mums pasisekė. Jūs žiauriai kieta." Ir: „Mes Jus mylime." „Tokiais momentais supranti, kad visa tai buvo verta."

Ko visuomenė nemato?

Virginijos nuomone, visuomenė klaidingai mano, kad mokytojo darbas baigiasi pasibaigus pamokoms ir kad mokytojai turi labai daug atostogų. „Dažnai nematoma, kiek laiko užima pasiruošimas pamokoms, darbų taisymas, konsultacijos, bendravimas su tėvais, kvalifikacijos kėlimas ir visa kita, kas vyksta jau už klasės durų", - sako ji.

Jei galėtų pakeisti vieną dalyką Lietuvos švietime, tai būtų dalykų programos. Ji norėtų, kad ugdymo programos būtų mažiau perkrautos. „Kartais svarbiau ne spėti „išeiti programą", o suteikti mokiniams galimybę iš tikrųjų suprasti ir pritaikyti tai, ko jie mokosi."

Mokinys, išdrįsęs sekti savo pašaukimu

Vienas auklėtinis Virginijai įsiminė ne tik savo gabumais, bet ir drąsa pasirinkti savo kelią. Nuo pat pirmųjų metų jis išsiskyrė atkaklumu, iškalba ir gebėjimu argumentuotai reikšti mintis. „Stebėdama jį buvau beveik įsitikinusi, kad ateityje jis studijuos politikos mokslus - atrodė, jog tam turi visas reikalingas savybes", - pasakoja mokytoja.

Tačiau dvyliktoje klasėje jis nustebino visus - nepaisydamas aplinkinių lūkesčių, pasirinko muziką. Tuo metu Virginijai tai buvo netikėtas sprendimas, tačiau šiandien ji supranta, kad jis tiesiog išdrįso sekti savo pašaukimu. Nuo tada jis nuosekliai siekė savo tikslo - baigė bakalauro studijas, nuolat tobulino muzikinius gebėjimus, subūrė savo grupę, koncertuoja ir šiandien yra puikus būgnininkas.

„Džiaugiuosi ne tik jo pasiekimais, bet ir tuo, kad jis neatsisakė savo svajonės. Ši istorija man dar kartą priminė, kad mokytojo užduotis nėra nuspręsti, kokį kelią mokinys turi pasirinkti. Mūsų darbas - padėti jam pažinti save, tikėti savo jėgomis ir drąsiai eiti ten, kur jį veda širdis", - sako Virginija. Ir priduria: „O mūsų gimnazijoje mokiniai tikrai gali pasiekti labai daug, jei žino, ko nori, ir atkakliai to siekia."

Patarimas sau ir kolegoms

Sau, tik pradėjusiai dirbti mokykloje, Virginija šiandien pasakytų: „Nesustok, kai bus sunku. Nepamesk savęs tarp daugybės veiklų. Nepamiršk pailsėti. Tu eini nelengvu keliu, bet jis tikrai tavo."

Mokytojui, kuris jaučiasi pavargęs ar svarsto išeiti iš profesijos, ji pataria: „Sustok ir paklausk savęs, kas šiame darbe tau vis dar teikia džiaugsmo. Kartais reikia ne keisti profesiją, o tiesiog leisti sau pailsėti, persidėlioti prioritetus ir prisiminti, kodėl kadaise pasirinkai mokyklą."

Mokytojų klubo bendruomenei Virginija nori pasakyti: „Kai dirbi tai, kas tau iš tikrųjų patinka, daug kas vyksta natūraliai - gimsta idėjos, atsiranda energijos ir norisi kurti. Man mokytojas nėra tik profesija ar diplomas. Tai gyvenimo būdas. Ir turbūt todėl po daugiau nei dvidešimties metų vis dar kasryt noriu atverti klasės duris."

Įdomu!

Kava ar arbata?

Ekranas.

Popierius ar ekranas?

Kava.

Triukšminga ar tyli klasė?

Triukšminga.

Pirmadienis ar penktadienis?

Pirmadienis.

Mėgstamiausia mokytojo frazė?

Fredrik Backman „Nerimo žmonės".

Knyga, kurią rekomenduotumėte kiekvienam?

Šiandien daug dirbsim.

Vienas IKT įrankis, be kurio jau neįsivaizduojate darbo?

Išmanioji lenta.

Koks komentaras iš tėvų ar kolegų įstrigo ilgiausiai?

Esu labai jautri.

Jei nebūtumėte mokytoju, kuo būtumėte?

Savo įkurto vaikų darželio auklėtoja.

Vienas dalykas, kurio mokiniai apie jus nežino?

Kokią savo klaidą šiandien jau galite prisiminti su šypsena?

Kai aiškinau apie cunamį ir labai įnirtingai ginčijausi su mokiniu, nes pasakiau, kad cunamio banga gali siekti iki 30 km aukštį, o ne 30 metrų.

Kantrybė.

Ar kada nors atsiprašėte mokinio?

Taip, ir ne kartą. Kai neteisingai paskaičiavau taškus ir mokinys gavo per žemą įvertinimą.

Viena mokytojo savybė, kuri svarbiausia?

Kantrybė.

Facebook: Virginija Byčienė

El. p.: vbyciene@gmail.com

Mokytojų klubo veiklą vykdo L. Loginovienė ir M. Gaveniauskė.

Individualios veiklos nr. 1178080

El. p.: mokytojuklubas.info@gmail.com

Prekių pirkimo - pardavimo taisykles

Privatumo politika